Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Šventadienio mintys

Šventoji Marija, Dievo Motina (2018-01-01)

Klebono mons. V. Grigaravičiaus homilija


Mieli broliai ir seserys Kristuje, Naujųjų Metų rytą mūsų žvilgsnis krypsta į Viešpaties Motiną, svarstančią jos gyvenime vykstančius slėpinius. Švenčiame Dievo Gimdytojos iškilmę ir drauge meldžiame taikos pasaulyje.

Marija savo širdyje svarstė angelų giedotą palaiminimą: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ Pasaulio tikrovė atrodo kitokia. Žemėje nesiliauja kariniai konfliktai. Tačiau tikėjimu žinome, jog Dievas dovanoja ramybę ne tik išrinktiesiems, bet visiems.

Mūsų lūpose labai įprastai skamba kreipinys „Šventoji Marija, Dievo Motina”. Marija iš Nazareto savo žemiškojo gyvenimo tarpsniu, žinoma, nebuvo taip vadinama. Prireikė keturių šimtmečių, kad Bažnyčia Efezo Susirinkime 431 metais galėtų suformuluoti savo tikėjimą ir Mariją pavadinti Dievo Gimdytoja. Pirmasis kelias į šį titulą veda per kūniškąją motinystę. Mergelėje Marijoje Žodis tapo Kūnu.

Antrasis kelias – dvasinė Jėzaus skelbiamos žinios motinystė. Jis yra aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškęs, kokią motinystę jis labiau vertina: „‘Kas yra mano Motina ir broliai?’ Ir, apžvelgęs aplink sėdinčius, pasakė: ‘Štai mano motina ir broliai! Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir Motina’” (Mk 3, 33–35). Ypatingu būdu Jėzus buvo savo Motinos Atpirkėjas. Dėka būsimos savo aukos nuopelnų jis apsaugojo Mariją nuo gimtosios nuodėmės dar prieš jos pradėjimą. Būtent todėl Marija, davusi savo Sūnui Jėzaus vardą – vardą, kurį buvo nurodęs angelas dar prieš jo pradėjimą įsčiose –visa savo širdimi jį išpažįsta esant jos Atpirkėju. Dar jam esant įsčiose Marija giedos: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju“ (Lk 1, 46-47). Ankstyvoji Bažnyčia titulavo Mariją nepalytėtąja Mergele. Tačiau vien kūniškas nepalytėjimas dar nereiškia šventumo. Gyvenimas skaistybėje įgauna ypatingą vertę tuomet, kai gyvenama visišku atvirumu ir atsidavimu Dievui. Šį atsidavimą geriausiai išreiškia angelui pasakyti Marijos žodžiai: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei” (Lk 1, 38).

Taigi Marija visiškai pasitikėdama Dievu, atsidavė Jo valiai. Pradedami naujuosius, mes taip pat turėtume peržvelgti, koks mano santykis buvo praeityje su svarbiausiuoju gėriu pasaulyje Dievu? Ką turėčiau daryti ateityje, kad labiau Jį pažinčiau, o ne vien tik žinočiau, kad Jis yra. Ką turėčiau daryti, kad Dievas mano gyvenime būtų toks, koks iš tikrųjų yra - pats svarbiausias, į kurį galėčiau atsiremti kiekvieną gyvenimo akimirką, kuriuo galėčiau pasitikėti taip kaip Marija. Ji yra tobuliausias pažinimo, atsidavimo ir pasitikėjimo Dievu pavyzdys.

Šiandien evangelistas Lukas aprašo, kaip piemenys atskubėję į Betliejų „rado Mariją, Juozapą ir kūdikį“ (Lk 2,16). Jie papasakojo, ką angelai jiems pranešė apie šį kūdikį. Visi žmonės stebėjosi tai girdėdami, o „Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė širdyje“ (Lk 2,19). Jėzaus Motina‚ „laikė visus įvykius savo širdyje“ (Lk 2,51) ir tai, ką sakė senelis Simeonas, ir pranašė Ona, ir tai, ką darė ir sakė Jėzus. Apmąstymai jai padėjo atpažinti, suprasti, ką ji turi daryti. Mes taip pat kaip Marija turime panašiai daryti: klausyti, svarstyti, klausti, pasitikėti ir svarbiausiai visiškai atsiduoti Dievo valiai. Kaip Marija, supratę mums skirtą Dievo planą, ištarkime: „Taip! Aš esu Tavo įrankis, Viešpatie, šioje žemėje ir pasiryžęs vykdyti Tavąją valią“.

Skaitinyje iš Skaičių knygos Viešpats per Mozę liepė Aaronui laiminti savo tautą tokiais žodžiais: „Tepalaimina ir tesaugo tave Viešpats! (...) Tegu Viešpats savo veidą atgręš į tave ir suteiks tau gerovę“ (Sk 6,24.26). Taip ir mus laimina Viešpats. Jis laimina kiekvieną mūsų gyvenimo žingsnį. Atsigręžkime į praeitį – kiek daug nuostabių dalykų padarė mums Visagalis. Todėl šlovinkime ir dėkokime Jam, kaip Marija dėkojo: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo gelbėtoju“ (Lk 1, 47).

Brangus broliai ir seserys, dėkokime Dievui už Marijos motinystę, prašykime malonės tapti vis vertesniais jos vaikais ir Jėzaus broliais. Tegul Marija visada mums bus nuolankumo, atvirumo ir pasitikėjimo Dievu pavyzdys. Tegul visa mūsų veikla per ateinančius 2018-tuosius metus ir iki gyvenimo pabaigos bus skirta Dievo garbei ir žmonių išganymui.

Taip pat norėčiau jums palinkėti, kad šie Naujieji 2018-tieji metai jums visiems būtų Dievo dovanoti ramybės metai. Tikroji ramybė yra Dievo dovana, o kartu ir uždavinys mums visiems, nes kiekvienas turime tapti ramybės įrankiais mylinčiose Dievo rankose. Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015