Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Šventadienio mintys

IV Advento sekmadienis, B (Lk 1, 26-38)(2017-12-24)

Parapijos klebono mons. V. Grigaravičiaus homilija

 

Labai greit prabėgo trumputė Advento laiko atkarpa, šiais metais sutilpusi vos į tris savaites. Jau vėlų vakarą į mūsų duris pasibels Kalėdų šventė. Kaip jas švęsime? Ar spėjome parengti širdis Jėzaus Kristaus sutikimui? Ar pasikviesime Dievą, ir tikinčiomis širdimis švęsime Jo Sūnaus gimimą, ar tiesiog kelsime linksmybes pagal tą scenarijų, kurį Kalėdoms siūlo pasaulis – valgysime, gersime, dovanosime vienas kitam dovanas?

Pirmajame skaitinyje iš Samuelio knygos išreiškiamas žydų tikėjimas. Karalius Dovydas nori pastatyti Dievui namus – nuostabią šventovę, tačiau Dievo neįmanoma ten priversti gyventi. Viešpats praneša, kad pats pastatys Dovydui namus. Viešpats duoda Dovydui pažadą: „(...)kad aš, Viešpats, padarysiu tau namus. (...) aš tavo palikuonį, kilusį iš tavęs, paskirsiu tavo įpėdiniu ir sutvirtinsiu jo viešpatavimą. Aš jam būsiu tėvas, o jis man bus sūnus“ (plg. Sam7, 11-12.14). Šis pažadas išsipildė angelo ištartais Marijai žodžiais: „Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą“ (Lk 1, 31-32).

Įvykis, kuris aprašomas šio sekmadienio Luko Evangelijoje pasaulio istorijoje beveik neminimas, tačiau Dievas pasirūpino, kad tai būtų centrinė Biblijos vieta. Jau Pradžios knygoje skaitome pirmųjų tėvų gundytojui Dievo pasakytus žodžius: „Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo palikuonių ir jos palikuonių; jis kirs tau per galvą, o tu kirsi jam į kulnį“ (Per 3, 15). Toliau Pradžios knygoje skaitome Abraomui duotą pažadą: „Padarysiu iš tavęs didelę tautą ir tave palaiminsiu, išaukštinsiu tavo vardą, ir tu būsi palaimintas. (...) visos žemės gentys ras tavyje palaiminimą (Pr12, 2-3).

Senajame Testamente pranašai ne tik kalbėjo apie Jėzaus gimimo vietą, laiką bet ir apie daugelį Jo gyvenimo įvykių. Apie 500 metų prieš Kristų pranašas Danielius užrašė savo viziją: „Vis stebėdamas nakties regėjimus mačiau tarsi Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse. Jis priėjo prie Amžinojo, ir buvo jam pristatytas. Jam buvo duota valdžia ir garbė, ir karalystė, idant jam tarnautų visų kalbų tautos ir gentys“ (Dan 7, 13-14). Lygiai tuos pačius žodžius mokiniams pasakė Kristus prisikėlęs iš numirusių ir žengdamas į Dangų. Pranašas Jeremijas prieš 600 metų pranašavo: „Tikėkite manimi, ateis dienos, - tai Viešpaties žodis, - kada sudarysiu naują sandorą su Izraelio namais“ (Jer 31. 31).

Per Paskutiniąją vakarienę apie tai Jėzus kalbėjo: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“ (Lk 22, 20). Galima daugiau atrasti Senojo Testamento pranašysčių, kurias neįmanoma pritaikyti jokiam kitam asmeniui tik Kristui. Šios dienos Evangelijos pagal Luką ištrauka dažniausiai skaitoma per Marijos šventes. Ją klausėme gruodžio 8-ąją per Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę. Tada mūsų akys žvelgė į Mariją, ją pagerbėme ir jai dėkojome už jos ištartąjį „taip“, už jos sutikimą dalyvauti Dievo Išganymo plane. Tačiau šį kartą prieš Kūčių vakarą sutelkiamas dėmesys ne į Mariją, bet į laukiamą Dievo Sūnų, Viešpatį Jėzų.

Šiandien apie Jėzų liudija ne pranašai, ne ypatingas ir šventas Jonas Krikštytojas, bet Dievo pasiuntinys angelas Gabrielius. Jo pasveikinimą: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ (Lk 1,28), išgirdusi Marija sumišo, nesuprasdama, ką reiškia toks pasveikinimas. Daugeliui kiltų aibė klausimų, svarstymų, tačiau Marija apie iš jos įsčių gimstantį Dievo Sūnų, tepaklaus: „Kaip tai įvyks, jei aš nepažįstu vyro? (Lk 1, 34). Patikėjusi tolimesniais angelo žodžiais, ji pasakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38).

Mergelė Marija priėmė jai patikėtą misiją laisvai pasitikėdama Dievo pažadu. Taigi, Dievo ištikimybė savo pažadui, įtikinamai atsiskleidė Evangelijos skaitinyje. Jis įvykdo tai, ką buvo žadėjęs pirmiesiems tėvams Abraomui, Izaokui, Jokūbui, ką per pranašus skelbė Izraeliui: „Tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą, gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė. (...). Nes kūdikis mums gimė! Sūnus duotas mums! Jis bus mums valdovas.(Iz 9, 1.5) Linkiu visiems jums šį vakarą kaip Marija ištarti „Taip“ užgimusiam Išganytojui, pasiryžti kovoti gerą kovą ir ją laimėti, kaip rašė apaštalas Paulius. Laisvai, atsakingai tarnauti Dievui ir leisti Jam veikti mumyse. Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015