Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Švč. Jėzaus Širdies atlaidai parapijoje (2010-06-20)

Paskelbta: 2010-06-22

 

Birželio 20 d. parapijos tikintieji pagerbė Švč. Jėzaus Širdį. Tam skirtą iškilmingą šv. Mišių auką aukojo Šiaulių šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Egidijus Venckus.

Mišių pradžioje kunigas pakvietė visus atverti savo širdis ir su giliu tikėjimu priimti Švč. Jėzaus Širdį.
Homilijoje atlaidų vedėjas kalbėjo: „Šiandien jūsų parapija džiaugiasi ir švenčia žiūrėdami į Švč. Jėzaus Širdį. Atėję į šią šventovę, jūs pirmiausia žvelgiate į Jėzaus Širdies paveikslą, o po to- randate vietą atsisėsti ir pamirštate Jį. Kaip mes galėtume įremti žvilgsnį į Jėzaus Širdį ir paklausti, ko Jis norėtų iš manęs? Kaip mums pajusti, išgyventi ir nusišypsoti Jam?“ Kunigas toliau kalbėjo apie dvigubą Jėzaus klausimą mokiniams, kurį girdėjome Mišių Evangelijoje: „Kuo mane laiko žmonės?“ ir „O jūs kuo mane laikote? (Lk 9, 18-24).

Ką mes atsakytume, kokiais žodžiais į mus prabilti turėtų Jėzus, kad išgirstume Jį? Galbūt Jis praeis pro šalį. Kas tada bus? Koks mano tikėjimas? Ar šiandien Dievas man yra pirmoje vietoje? Ko norisi iš Dievo? Ar Jam tarnauti, ar kad Jis mums tarnautų kai to būtinai reikia? Kas yra meilė? Kas šiandien gali į tai atsakyti? Iš kur galime mylėti ir dovanoti meilę kitiems žmonėms? Ačiū Dievui už tą jėgą, už tą gyvenimo stimulą“.

Pamokslininkas pateikė pavyzdį apie tai, kaip Amerikos vaikai suvokia meilę. Jis kalbėjo: „Sociologai paklausė vaikų, kas jiems yra meilė? Ir jie vaikiškai, atvirai bei nuoširdžiai atsakė:
- Mano močiutė susirgo artritu, ji negali pasilenkti ir nusilakuoti kojų nagų, todėl mano senelis tai daro už ją. Tai ir yra meilė.
- Kai kas nors tave myli, jis kitaip taria tavo vardą, tuomet žinai, kad esi saugus jo širdyje.
Meilė - kai išeini į miestą pavalgyti ir bulvytes atiduodi kitam, kuris yra labai alkanas.
Meilė - kai mano mamytė padaro kavos tėveliui ir prieš paduodama, paragauja ar ji skani. O jei mes stotume Jėzaus akivaizdoje, ką pasakytume Jam? Jis toks nuostabus, Jis perplėšė Dangų, kad pasilenktų ties žmogumi, kad parodytų, jog kiekvienas žmogus Jam yra itin svarbus. Jis įpūtė gyvybės, kad galėtume gyventi, kvėpuoti jo oru. Mes Jam esame labai skolingi.

Ir kaip gi neateiti sekmadienį į bažnyčią, nedėkoti Jam, nes rytojaus gali ir nebūti. Jūsų parapija šią savaitę išgyveno staigią kunigo netektį. Tai mums visiems primena, kad čia ir dabar reikia pasitikrinti tikėjimą, ištikimybę ir meilę Dievui. Ar Jėzus yra mano kasdienybėje, bendraujant, valgant, šypsantis? Jei Jis yra pirmoje vietoje, tai Jį reikia mylėti labiau nei vyrą, vaikus, anūkus. Todėl ir reikia Jam padėkoti, pašlovinti Jį. Dažnas trokšta pamatyti dievą. Bet kaip tą padaryti? Į šį klausimą bandė atsakyti vienos karalystės išminčiai. Tačiau nei vieno jų pasiūlymai karaliui netiko. Kartą atėjo suvargęs žmogelis ir pasiūlė karaliui išeiti į balkoną. Buvo skaisti, saulėta diena. Žmogelis liepė karaliui plika akimi. Karalius bandė tą padaryti, tačiau saulės spinduliai akino. Todėl piktai atkirto žmogeliui: „Nejau tu nori, kad aš apakčiau?“ Į tai žmogelis atsakė: „Kaip gi tu nori pažvelgti į Dievą, kuris milijoną kartų už saulę šviesesnis?“

Baigdamas homiliją, kun. Egidijus kvietė asmeniškai atsakyti, ką mylime? Koks yra mūsų gyvenimo tikslas, kas mums yra Jėzus?

Po šv. Mišių prie išstatyto Švenčiausiojo Sakramento tikintieji, vadovaujant atlaidų vedėjui, sukalbėjo Švč. Jėzaus Širdies litaniją ir eidami iškilminga procesija aplink bažnyčią, liudijo savo tikėjimą bei garbino amžinai gyvą, su mumis pasiliekantį Jėzų.
Pasibaigus iškilmei, parapijos klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius visų tikinčiųjų vardu padėkojo kun. Egidijui už šv. Mišių auką, dvasingą homiliją.

                                                                            B. Vasylienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015