Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

„Kaunas be Vaižganto – ne Kaunas“ (2009-10-18)

Paskelbta: 2009-10-22

 

Kur tik man liepė eiti, ėjau, neklausdamas, kas jį įgaliojo man liepti. Viską dariau visuomenės labui. Ėjau, dirbau be atodairos... liepė būti kunigu, kad galėčiau likti savam krašte, - esu, nesiskundžiu ir nusikunigavęs nesijaučiu. Liepė būti žurnalistu, buvau. Liepė būti politikos veikėju, diplomatu, revoliucionieriumi, tik ne anarchistu, - buvau. Liepė profesoriauti, profesoriavau aukštojoje mokslo įstaigoje. Jei būtų liepę važiuoti pas anglų karalių, turbūt būčiau važiavęs savo gėdai“.( J. Tumas - Vaižgantas).

Gražų spalio 18-osios sekmadienį po šv. Mišių Žaliakalnio bendruomenę į Kauno Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios konferencijų salę subūrė Juozas Tumas-Vaižgantas – kunigas kanauninkas, švietėjas, rašytojas prozininkas, publicistas, literatūros kritikas, leidėjas, pedagogas, knygnešys, bibliofilas, visuomenininkas –taip trumpai galėtume apibūdinti Juozo -Tumo Vaižganto asmenybę, kuri prieškario Kauno kultūriniame gyvenime savo buvimu ir darbais švieste švietė.

Vaižganto pėdos įmintos ir Žaliakalnio šlaituose, kai lankė savo giminaičius Klimus. Paskutinius savo gyvenimo mėnesius J.Tumas praleido Žaliakalnyje, Klimų viloje. Ant namo Vaižganto g. 25 1968 m. įrengta memorialinė lenta – susirinkusiems į Vaižgantines Prisikėlimo parapijoje pasakojo Vaižganto muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas, kurio sudarytą prisiminimų knygą „Neužmirštamas Vaižgantas“ netrukus išvysime naujų knygų lentynose.

Ištraukas iš būsimos knygos skyriaus „Vaižgantika“ su ugnele skaitė aktorė Olita Dautartaitė, o aktorė Kristina Kazakevičiūtė pasibeldė į susirinkusiųjų širdis literatūriniu paties rašytojo pasakojimu apie motutę ir tėvelį.

Labai laukta viešnia iš Vilniaus etnologė Gražina Kadžytė išklojo J. Tumo slapyvardžio kilmę. Vaižgantas-linų dievaitis, o lino raštų margumu, lino drobelių baltumu didžiavosi kiekviena lietuvaitė. „Viena linelius pasėjau...“ lino darbų pasaką išdainavo etnografė Eglė Vindašienė.

Po bažnyčios skliautais naujai suskambėjusios, ne vieną širdį suvirpinusios ir publikos pritarimo sulaukusios Eglutės atliekamos liaudies dainos puikiai derėjo prie poetiškiausiu prozininku vadinamo rašytojo Vaižgantiškos dvasios.

Apie Vaižgantą bibliofilą, knygnešį ir knygių, XXVII knygos mylėtojų draugijos vieną įkūrėjų ir aktyvų jos narį pasakojo šiandieninė šios draugijos pirmininkė Dalia Poškienė.

Belieka pasidžiaugti, kad Vaižgantas dar gyvas mūsų širdyse, dar buria mus ir vienija. Ir kviečia dirbti vardan tos Lietuvos, kurią vieną labiausiai mylėjo, kultūros ir gerovės. Telaimina mūsų gerus darbus medinis konferencijų salės Kristus ir telydi Vaižgantiška dvasia – linkėjo Bendruomenės centro „Žaliakalnio aušra“ pirmininkė, „Aušros „ bibliotekos vedėja Regina Markevičienė.

Vaižgantines Žaliakalny bendromis pastangomis surengė Bendruomenės centras „Žaliakalnio aušra“, Kauno miesto savivaldybės V.Kudirkos viešosios bibliotekos „Aušros“ padalinys ir Prisikėlimo parapijos moterų katalikių sambūris.

                                                                          Regina Markevičienė


Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015