Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

„Dialogas – žodis ir spalva“ (2009-09-20)

Paskelbta: 2009-09-21

 

Pasibeldė ruduo ir koks džiaugsmas, jog vėl pakvietė į susitikimus su menininkais projektas „Dialogas – žodis ir spalva“. „Tesuteikia mums vilties, testiprina mūsų bendruomenę susitikimai su menininkais Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo šventovėje“– sakė šio projekto organizatorius ir vadovas Kauno akademinio dramos teatro direktorius aktorius Egidijus Stancikas.

Nuoširdų žodį po vasaros susirinkusiems tarė klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius. Jis padėkojo renginio rėmėjams, menininkams, kurių dėka prisiliečiame prie didžiojo meno, randame atgaivos, pamirštame “krizę“ ir mus slegiančias naštas.

Šio renginio globėjos Seimo narės, Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės palinkėjimus išsakė jos padėjėja Aušra Eidukaitytė. Rasa Juknevičienė linki išsklaidyti savyje susikaupusį nerimą, įtampą, nuovargį ir patirti gražaus pabuvimo sekmadienio renginiuose Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčios konferencijų salėje.

Pirmąjį renginį įvairiomis žodžio spalvomis nuspalvino visiems gerai pažįstama skaitovė Stefa Navardaitienė. Daug metų jos klausome, o ji vis tokia pati „Grok, Jurgeli“ šeimininkė – energinga, šmaikšti, berianti ir berianti humoro perliukus. Valanda prabėgo taip greitai, bet, man regis, klausytojai pasisėmė kuo geriausių nemokamų vaistų – juoko, tik juoko. Ačiū tarėme šauniajai Stefai Navardaitienei, laukdami ir vėl su ja susitikimų.

Į fotografijų parodą pakvietė fotografas Raimundas Bulota. Parodą jis apibendrina tokiais žodžiais: „Mūsų visuomenėje didžiuliu greičiu keičiantis jaunystės ir grožio sampratai, kviečiu stabtelėti ir prisiminti tyrumą, natūralumą ir tikrąją šeimos grožio sąvoką. Kurdamas galvodavau apie vieną: tai bene gražiausia, kas mums yra likę – būti žmonėmis. Mylinčiais ir mylimais. Būti šeimoje.“ Ką nors pridurti apie šio kūrėjo darbus būtų labai sunku, parodą reikia pamatyti savo akimis, kad suprastume, ką dažnai lyg ir pamirštame, koks gražus pasaulis, kai jame krykštauja laimingi vaikai, kai visi kartu – mama, tėtis ir vaikelis.

                                                                 Rima Lipšienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015