Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Visi keliai veda į Romą... (2008-11-23)

Paskelbta: 2008-12-02

 

Lapkričio 21 d. grupelė parapijiečių vadovaujama klebono mons. Vytauto Grigaravičiaus išskrido į Romą. Tai piligriminė kelionė, kurią organizavo Kauno arkivyskupija, kad Romoje – Amžinajame mieste užbaigtume Švč. M. Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejaus Šiluvoje šventimą.

Lietuvių piligrimus labai svetingai priėmė Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektorius mons. Petras Šiurys, kiti darbuotojai ir šiuo metu besimokantys lietuviai kunigai. Visi buvome apgyvendinti Kolegijai priklausančiuose jaukiuose svečių namuose Villa Lituania.

Visos dienos buvo įtemtos, įdomios, dvasiškai pakylėtos. Pirmosios šv. Mišios buvo aukojamos Didžiojoje Švč. M. Marijos bazilikoje. Šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, konselebravo augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, Šv. Kazimiero kolegijos rektorius mons. Petras Šiurys ir visi atvykę kunigai.
Prie altoriaus atėjo baltais rūbais pasipuošusių per 30 lietuvių kunigų, giedojo Šiluvos parapijos jaunimas. Tai buvo nuostabu.

Šv. Mišios buvo švęstos taip pat Šv. Pauliaus bazilikoje bei Šv. Petro bazilikos požemiuose, Lietuvių koplyčioje. Ypač šiltos, jaudinančios šv. Mišios švęstos Šv. Kazimiero kolegijos koplytėlėje.     

Pirmąjį vakarą gausi piligrimų grupė iš Lietuvos pasidalijo į penkias grupes. Mes pasiprašėme į vyskupo Jono Ivanausko grupę ir neapsirikome. Po pirmosios dienos gavome pravardę „ekstremalų grupė“. Vyskupas iš karto pasakė: „Su manimi bus sunku, ne patogu, bet įdomu – pažadu“. Galima dar pridurti –„romantiška ir dvasiškai pakylėta.“

Pamatėme, išgirdome, praturtėjome ne tik žiniomis, bet ir dvasiškai. Aplankėme visas žymiausias Romos vietas – jau minėtą Didžiąją Švč. M. Marijos, Šv. Pauliaus, Šv. Sebastijono, Klemenso bazilikas, Šv. Jono baziliką Laterane, keletą mažesnių bažnytėlių. Gerėjomės vienu iš didingiausių antikinės romėnų architektūros paminklų – Koliziejumi, Romos forumu, Tito arka, Panteonu.

Taip pat pabuvojome pirmųjų Romos krikščionių požeminėse kapinėse, jos IX a. pradėtos vadinti katakombomis. 

Į Vatikaną žvelgėme nuo Šv. Petro bazilikos kupolo, kurį kažkas yra pavadinęs „beribės darnos poema“, grožėjomės Šventojo Petro aikšte, Vatikano sodu, Amžinojo miesto kupolais, obeliskais. Paskutinę dieną pašventėm Vatikano muziejui. Žavėjomės muziejaus sraigtiniais laiptais, Siksto koplyčia, nuostabiais Mikelandželo, Rafaelio, Leonardo da Vinčio paveikslais, freskomis.

Mūsų piligrimystės kulminacija buvo trečiadienį, lapkričio 26 dieną. Šią dieną dalyvavome Šventojo Tėvo Benedikto XVI audiencijoje.
           Audiencija vyko Pjero Luidžio Nervio 1971 m. pastatytoje didžiojoje popiežiaus Pauliaus VI audiencijų salėje.

Nerimą, savotišką įtampą, susijaudinimą sudarė ir tai, kad pakankamai ilgai reikėjo stovėti prie įėjimo į kiemą ir ėjimą ilgu koridoriumi tarp išsirikiavusių sargybinių. Pagaliau mes didžiojoje salėje. Mums skirtos vietos buvo 11-13 eilėse, pačiame centre. Su nekantrumu žvelgėme į pakylą, kurioje liepsnojo degantis Mozės krūmas. Pamažu pradėjo rinktis vyskupai, tame tarpe ir mūsų augziliaras vyskupas J. Ivanauskas.

Pagaliau dviejų vyskupų lydimas pasirodė popiežius. Kartu su juo pasirodė delegacija armėnų katalikosų.
         Po Švento Tėvo ir Kilikijos armėnų katolikoso Aramo I. pasveikinimų, keturiomis kalbomis buvo perskaitytas apaštalo Pauliaus meilės himnas. Po to popiežius pravedė katechezę apie apaštalo šv. Pauliaus mokymą. Po jos buvo pristatomos delegacijos.
          Ne vienam ištryško ašara, sujaudino širdį, kai popiežiaus sveikinimo žodžiai buvo ištarti lietuviškai. Į tai atsakėme plojimais ir daina.
Kai Šventasis Tėvas suteikė apaštališką palaiminimą, dalyvavę vyskupai asmeniškai pasveikino popiežių.

Pasibaigus vizitui kiekvienas su savo mintimis, įspūdžiais išėjome į kiemą.  Netrukus atskubėjo vyskupas, kuris pasidžiaugė mumis, kad gražiai atstovavome Lietuvą. Jis sakė, kad popiežius Benediktas XVI prašė pasveikinti jo vardu visus Šiluvos piligrimus, Kauno arkivyskupijos kunigus ir tikinčiuosius.

Toliau tęsėsi pažintis su šv. Petro bazilika: popiežiaus altorių gaubiančiu baldakimu, Šv. Petro sostu, Šv. Petro statula, prisilietėme prie jo nuzulintos pėdos ir pasimeldėme prie jo kapo.


Ši piligriminė kelionė paliko neišdildomą įspūdį ir ilgai išliks atmintyje, ne veltui sakoma „Visi keliai veda į Romą“...

                                                                                            Birutė Vasylienė





Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015