Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Švč. Mergelės Marijos vardo atlaidai parapijoje (2008-09-21)

Paskelbta: 2008-09-24

 

Rugsėjo 21 d. 11 val. parapijoje vyko Švč. M.Marijos vardo atlaidai, kuriuos pravedė klebonas dekanas mons. Vytautas Grigaravičius.

Homilijoje kvietė tikinčiuosius mąstymui apie Švč. M. Marijos skaistybę, kurią buvo pažadėjusi Viešpačiui. Šiame sumaterialėjusiame, ideologų sujauktame pasaulyje dvasinės vertybės nustumtos į antrą vietą, o sielos skaistumas yra ypač nuvertintas. Pasaulis, kuris tarnauja kūnui, mano, kad skaistybė reiškia pasilikti vienam ir nevesti. Tai toli gražu ne taip. Skaistybė yra gyvenimo turinio pilnatis, ji nereiškia vien tik nepaliestą kūno būklę, bet ypač sielos tyrumą. Sielos tyrumas būtinas ir gyvenant šeimoje. Tik tyra siela gali atsispirti įvairiems gundymams, skatinantiems neištikimybę, išdavystę, nesantaiką. Visi Kristaus pašauktieji dvasios stiprybės ir jėgų semiasi iš Motinos Marijos, kuri yra geriausioji vadovė skaistybėje.

Toliau monsinjoras kalbėjo apie šimtus Švč. M. Marijos vardus, susietus su žmonių prašymais, maldavimais, su apsireiškimais, stebuklais ir vizijomis. Marija ateina ne tam, kad pasirodytų. Ji kalba, ji atneša žinią, ji prašo, maldauja Viešpaties vardu. Ir kiekvieną kartą jos prašymuose dominuoja trys žodžiai: „Ateikite! Atgailaukite! Melskitės!“

Baigdamas monsinjoras sakė: „Tegul Švč. M. Marijos vardas niekada nenueina nuo mūsų širdžių ir lūpų. Tarkime jį su didžiausia pagarba ir meile, nes tik Marijos vedini mes galim atrasti tiesiausią kelią pas Jėzų.“
Šv. Mišios baigėsi Švč. Sakramento garbinimo procesija.

12 val. atlaidus papuošė projekto „Dialogas – žodis ir spalva“ 2008-2009 m. pirmasis renginys. Į konferencijų salę susirinko gausus būrys, ištroškusių išgirsti gerą žodį, atitrūkus nuo kasdieninių darbų, patirti sielos atgaivą.

Renginį pradėjo projekto vadovas, aktorius Egidijus Stancikas. Jis pasidžiaugė, kad prieš tris metus gimęs projektas gyvuoja ir įgauna vis platesnį mąstą, o svarbiausia, kad tiek daug žmonių susirenka. Jis padėkojo rėmėjams, globėjams, dalyviams.

Monsinjoras palinkėjo išeiti atsinaujinusiems, semtis to, kas geriausia čia vyksta ir pasidalinti su artimaisiais, plačiąja visuomene.

Seimo narė R. Juknevičienė kalbėjo, kad norisi prisileisti , prisidėti prie viso to, kas skatina viltį, kas gydo sovietmečio sužalotą mūsų sielą. Be dvasinių tautos pamatų valstybė nebus stipri.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas prieš dieną grįžęs iš Izraelio, sakė, kad su pavydu stebėjo žydų tautos susitelkimą, vienybę. Raudų sienoje jis paliko raštelį: „Už klestintį Kauną, už tautos vienybę, už susitelkimą.“

Pagaliau E.Stancikas suteikė žodį „žodžio adoruotojai, dvasios stiprintojai, trapios būties nepalaužtai“ aktorei Doloresai Kazragytei. Įžangoje ji sakė: „Per Egidijų Dievas man iškrėtė pokštą – tokioje, vos ne rinkimų dvasia alsuojančioje aplinkoje, turėtų skambėti P. Venslovos ar kito kurio nors aktoriaus skaitomi iškilių poetų žodžiai. Bet yra kaip yra“.
       Visi žinome, kokią netektį išgyveno aktorė, todėl suprantami buvo jos žodžiai: „Tikiu amžinybe, tikiu meile, todėl nekalbėsiu liūdnai. Ten susitiksime visi...“.
Toliau aktorė sakė: „Vieni poetai prirašo kalnus eilių ir tampa žinomi. Kiti blyksteli kaip žvaigždės ir nutyla, tačiau jų eilės nelieka nepastebėtos. Tokia yra Dalia Saukaitytė.
         Aš pati pradėjau rašinėti, bandau tai sudėti į rinkinį „Ramybės nerimas“. Tad ir šiandien šiuo vardu pavadinsiu mūsų susitikimą, nes D. Saukaitytės eilės geriausiai atspindi ilgesį, kurį kiekvienas siekia užpildyti. „Šiame pasaulio neramume, visi ieškome ramybės“. Ir pasipylė nuoširdūs, iki širdies gelmių nueinantys posmai apie tylą, rudenį, meilę, vienišumą, išsiskyrimą ir susitikimo džiaugsmą, apie viltį...
         Aktorė perskaitė ir savo būsimo rinkinio įžangą, filosofiškai samprotavo apie Kristaus palinkėjimą „Ramybė jums“ ir per šv. Mišias kunigo kvietimą „Palinkėkite vieni kitiems ramybės“. “Man tai nejaukiausias momentas Mišių metu, per daug dirbtinas linkčiojimas, net nematant žmogaus“ , - kalbėjo Doloresa, - Ar ne geriau būtų Kristaus posakį pakeisti į „palieku jums tikėjimą, savo tikėjimą“? Juk tikėjimas duoda ramybę“, - tęsė D. Kazragytė.
         Baigdama ji perskaitė Milės monologą iš A.Huberto pjesės „Čia gyvena žmonės“.                                
Ilgais plojimais susirinkusieji dėkojo aktorei D. Kazragytei.

Po to dailininkas Rolandas Rimkūnas pakvietė į savo grafikos darbų parodą.
          Ačiū rengėjams, rėmėjams ir visiems, kurie nors valandėlei nubraukia rūpesčio raukšles nuo veido, kurie įžiebia viltį, nuskaidrina niūrias rudens mintis.

                                                                         Birutė Vasylienė


Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015