Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Kauno arkivyskupijos I dekanato parapijų Švč. M. Marijos Gyvojo Rožinio draugijos diena Kristaus Prisikėlimo mažojoje bažnyčioje (2018-06-18)

Paskelbta: 2018-06-18


Birželio 16 d. mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje vyko Kauno arkivyskupijos I dekanato parapijų Švč. Mergelės Marijos Gyvojo rožinio draugijos diena, kurią skyrėme Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui ir Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300- iesiems jubiliejiniams metams.


Šios bene pirmą kartą Kauno arkivyskupijoje surengtos Gyvojo rožinio draugijos dienos iniciatoriai – Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius ir Kristaus Prisikėlimo parapijos Gyvojo rožinio draugijos koordinatorė Kristina Jasilionienė.


Vadovaujami energingojo dekano, šventei pradėjome rengtis jau nuo sausio. Buvo kreiptasi į visus Kauno I dekanato bažnyčių klebonus, rektorius, vienuolynus prašant informuoti Gyvojo rožinio mylėtojus apie planuojamą susitikimą. Šventės organizacinį komitetą sudarė veikliausios Kauno parapijų Gyvojo rožinio draugijos narės – tai Marija Statkevičienė iš Gerojo Ganytojo parapijos, Virginija Grigonienė iš Palaimintojo Jurgio Matulaičio, Elena Kontrimienė iš Švč. M. Marijos , Rožančiaus Karalienės,  Ramutė Žukauskienė iš Šv. Juozapo parapijos bei Kristina Jasilionienė ir Valerija Lietuvnikienė iš Kristaus Prisikėlimo parapijos.

Komiteto posėdžiai vyko kas mėnesį, aptariant šventės programą bei nuveiktus pasirengimo darbus. Ir štai vasariškai saulėtą birželio 16-osios šeštadienio rytą į mažąją Kristaus Prisikėlimo bažnyčią susirinko apie 200 džiugiai nusiteikusių, šventiškai pasipuošusių Gyvojo rožinio draugijos narių iš įvairių Kauno parapijų – juk kaip gera kartu su ta pačia maldos dvasia gyvenančiais bendraminčiais dėkoti ir melstis Viešpačiui, padedant Dievo Motinai Marijai!


Po Kristaus Prisikėlimo parapijos klebono  mons. V. Grigaravičiaus sveikinimo žodžio suklupome prieš Švenčiausiąjį Sakramentą. Šventoje tyloje užmegztas ryšys su Jėzumi – kas gali atnešti didesnę ramybę į širdį, kas gali būti brangesnio?


Pasibaigus adoracijos tylai, buvome pradžiuginti dar viena dovana – atvyko Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, kuris pirmojoje konferencijoje priminė Švč. M. Marijos rožinio ir brolijos atsiradimo istoriją. Rožinio malda kilo labai seniai ir natūraliai. Dar dykumos tėvai turėjo paprotį kalbėti paeiliui daug pasikartojančių maldų. Atsiskyrėlis Paulius kasdien kalbėjo 300 maldų, o joms skaičiuoti naudojo akmenėlius. Vienuolynuose pagal brevijorių buvo kalbama kasdien 150 psalmių, vėliau buvo leista jas pakeisti 150 „Tėve mūsų“, paskui – „Sveika, Marija“. Vieną rožinio formą keitė kita, rožinis nuolat keitėsi ir tobulėjo. 1479 m. popiežius Sikstas IV patvirtino rožinį kaip kasdienę maldą su 15 slėpinių, o šv. popiežius Jonas Paulius II pridėjo Šviesos slėpinius.


Vyskupas papasakojo, kad Rožinio brolijų istorija taip pat sena – siekia šv. Dominyko laikus. Jos buvo patvirtintos popiežiaus XIII a. ir nuolat augo. Italijoje ir Prancūzijoje kaikuriose brolijose buvo net iki 1 mln narių. Lietuvoje pirmosios brolijos pradėjo kurtis XVI a. pabaigoje ir ilgainiui neliko parapijos be Rožinio brolijos. Pats vyskupas į Gyvojo rožinio broliją įsijungė 1954 m.

Po turiningos vysk. J. Kaunecko konferencijos bendroje Rožinio maldoje meldėmės už Lietuvą, kad visi jos vaikai atsakingai saugotų ir puoselėtų laisvės dovaną. Šventinės dienos kulminacija – šv. Mišios, kurias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, koncelebravo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Kauno I dekanato dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravičius.


Į Mišių liturgiją įsijungė ir Gyvojo rožinio draugijų nariai: jie skaitė Dievo žodį, bendruomeninę maldą, nešė atnašas. Per homiliją Kauno arkivyskupas rožinį įvardijo kaip lobį ir Bažnyčios turtą, kaip Dangaus dovaną mums, žmonėms. Jis sakė, kad apie kartotinę maldą girdime jau Šventajame Rašte, apaštalo Pauliaus paraginime: „Nuolatos melskitės!“ Malda – tai ne tik žodžių kartojimas, tai nuolatinis buvimas su Dievu. Rožinis rodo žmogaus troškimą nuolat būti su Dievu. Kryptis į Dievą, kryptis į Mariją susieja Dangų ir žmogų. „Svarbu susieti žmogaus gyvenimą su Dievu taip, kaip tai darė Marija, sėkmingas gyvenimas gali būti tik su Dievu”, – pabrėžė mūsų egzistencijos prasmę Kauno metropolitas Lionginas.


Eucharistijos šventimas baigtas vieningai kalbant Lietuvos paaukojimo maldą Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai ir Švč. M. Marijos litaniją.

Palaiminti vyskupų, toliau šventėme bendrystę agapėje. Šventoriuje po išskleista palapine laukė suneštinių vaišių nukrauti stalai ir pietūs – buljonas su karštais kibinais. Mezgėsi kalbos, pažintys ir nuoširdūs, mieli pokalbiai su ganytojais, džiaugsmingai nuskambėjo “Ilgiausių metų” vyskupui Jonui, kai jį su ateinančiu jubiliejumi pasveikino parapijietė sesė Birutė Žemaitytė.


Čia pat šventoriuje Carito moterys kvietė įsigyti gražių rožinių ir kartu padaryti gerą darbą kūnui - paaukoti pinigėlį vargšų valgyklai.

Po agapės vėl sugūžėjome į bažnyčią klausytis antrosios vyskupo J. Kaunecko konferencijos. Jis papasakojo mums daug nuostabių istorijos momentų, įvykusių Mergelės Marijos dieną – mėnesio 13-ąją, ir kaip Marijos mylėtojai, jos Tylioji Mėlynoji Armija, savo nuolatine kasdiene ištikima malda stebuklingai gelbėdavo pasaulį.


Monsinjoras Vytautas Grigaravičius nuoširdžiai padėkojo vyskupui J. Kauneckui už mums skirtą brangų laiką ir paprašė palaiminti rožinį, kuris buvo perduotas Gerojo Ganytojo parapijai, pasiryžusiai tęsti gimusią tradiciją švęsti Gyvojo Rožinio draugijų dieną.


Gyvojo Rožinio draugijos dienos programą baigėme pakilę į Kristaus Prisikėlimo bazilikos terasą, kur įrengta Šiluvos Švč. M. Marijos koplyčia, skirta žuvusiesiems už Lietuvos laisvę. Dėkodami Dievui už gražią bei prasmingai praleistą dieną, iš paukščio skrydžio pasigėrėję gražiais Kauno vaizdais, atsisveikinome iki kitų susitikimų.

Nuoširdžiai dėkojame šventėje gausiausiai dalyvavusiems Gerojo Ganytojo, Palaimintojo Jurgio Matulaičio, Palemono, Eucharistinio Jėzaus seserų vienuolyno, Kauno Kristaus Prisikėlimo Gyvojo rožinio kalbėtojams, svečiams iš Jonavos, Tauragės, Vilniaus bei visiems atvykusiems M. Marijos galingos maldos puoselėtojams už bendrystę.


Labai dėkojame šventės pagalbininkams: Mantui iš Kauno piligrimų centro už paskolintą palapinę, ją statyti padėjusiems vyrams – dviem Gintarams, Edvinui, Vaidotui ir Edvardui, Carito vadovei Jūratei Matikovienei bei jos moterims už išvirtą skanų buljoną, pagalbą vaišinant. Ypač dėkojame dekanui mons. Vyt. Grigaravičiui, Kristaus Prisikėlimo parapijos Gyvojo rožinio draugijos pirmininkei Kristinai bei jų suburtai šauniai komandai, su kurių organizaciniais ir komunikaciniais sugebėjimais, laiminant Švč. Mergelei Marijai, pavyko surengti šią gražią šventę ir kaip karoliukus į vieningą grandinę suburti visų Kauno parapijų Gyvojo rožinio narius.  


Tikimės, kad visi šios šventės dalyviai dar giliau pajuto Rožinio maldos galybę, prasmę ir savo širdyse išsinešė dar didesnį norą tarnauti Marijos Tyliojoje Mėlynojoje Armijoje meldžiant Dangaus pagalbos visam pasauliui, Bažnyčiai, Tėvynei Lietuvai, visiems Lietuvos žmonėms.

Valerija Lietuvnikienė, Kauno Kristaus Prisikėlimo Gyvojo rožinio draugijos narė. Nuotraukos R. Šaknio

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015