Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Renginys „Poezija virš stogo“ (2008-09-20)

Paskelbta: 2008-09-23

 

Rudeniškai žvarboką rugsėjo 20-osios dienos popietę poezijos mylėtojai kilo į Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios terasą, kur vyko projekto „Skaityk visur“ renginys „Poezija virš miesto“.

Susirinkusius pasitiko akordeono  garsai, renginį pristatė Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotojos Jūratė ir Eglė.
„Šie metai buvo paskelbti skaitymo metais ir šis renginys skirtas skaitymui netradicinėje erdvėje. Džiugu, kad eiles skaitys patys autoriai“ – kalbėjo organizatorės.

Įžanginį žodį tarė Seimo narė Dalia Teišerskytė. Ji sakė: „Nėra nieko bjauresnio už lietuvišką orą ir lietuvišką politiką...“, pasidžiaugė, kad skaitymo metai nepaliko abejingų nei viename Lietuvos kampelyje. Susitikimai vyko netradicinėse erdvėse: tvartuose, pievose, miškuose, o štai dabar ant stogo...Reikia saugoti kalbą, kurios viena iš išraiškų – poezija.
Po to  Jūratė ir Eglė pristatė eilių autorius, trumpai apibūdino juos, jų pačių žodžiais.

Eglė Perednytė – Siekiu utopinio idealizmo – vis geriau ir geriau. E. Perednytė nuoširdžiai perskaitė eilėraštį „Tyla“ iš paskutinio rinkinio „Tamsoje giedantys paukščiai“.

Nerijus Pipiras – rašau tai, ką vedžioja ranka. Mano poezija panaši į rudenį, kai dalijamasi: ir duodame, ir gauname.


Viktoras Žilinskas – esu dailininkas, pedagogas. Eilėraščius rašau kai dirbu skaptuodamas, todėl paskaitysiu eiles susietas su skulptūromis: „Pranciškus“, „Izidorius“, „Rūpintojėlis“...

Birutė Mikalauskienė poeziją skaitė su savo dukra. Tai, kad aš rašau eiles man yra staigmena. Nors mama buvo literatūros mokytoja, aš jokio literatų būrelio nelankiau. Dažnai rašau ir, atrodo, kad eilėraštis eilinį kartą nuskries į šiukšlių dėžę, bet gimsta mintis ir parašai kažką gero.
Poetė perskaitė eiles “Kai manyje nutyla triukšmas“, „Koks mažas aš ir koks didelis tu“.

Kazimiera Venckuvienė apie save kalbėjo eilėmis. „Tikri poetai skaito iš rankraščių, poezijos knygelių, o aš to padaryti negaliu, nes visi jie užrakinti“ – pradėjo poetė ir išraiškingai perskaitė „Ant tavo rankų mano ilgesys“, „Tu prie tylos, prie vėjo pasimelsk“

Gvidas Latakas – rašau ne dėl to, kad gerai tai moku daryti, o todėl, kad daugelis tai daro daug prasčiau nei aš. Jis su humoru perskaitė eiles: „Aš laukiu balto vėlyvo rudens, o gal besarmatės žiemos“.

Gabija Kalaušytė – rašau eiles lyg kokias pasakas, ypač mėgstu rašyti apie biologiją (ji studijuoja KMU). Ji perskaitė keletą eilėraščių apie Kauną.

Ištikimiausi poezijos mylėtojai, nepaisant šalto vėjo, ištvermingai klausėsi eilių. Juos šildė nuoširdūs poetų žodžiai, akordeono  garsai, šilti, draugiški vedančiųjų balsai. 

                                                                                   Birutė Vasylienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015