Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Parapijos jaunos šeimos švenčia Vasario 16-ąją

Paskelbta: 2018-04-17


Šįmet labai laukėm Vasario 16-osios šventės. Lietuvos Nepriklausomybei – 100 metų! Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika –  tautos šventovė, Laisvės simbolis.

Vasario 16-ąją iškilmingas šv. Mišioms vadovavo  arkivyskupas L. Virbalas SJ. Šioje Kristaus padėkos Dievui aukoje dalyvavo daugybė tikinčiųjų, įvairios organizacijos, studentija ir moksleivija. Į baziliką atėjo Kristaus Prisikėlimo parapijos jaunos šeimos, papuošusios savo vaikučius specialiai šiai šventei pasiūtomis trispalvėmis kepuraitėmis ir šalikais. Rankose vaikučiai laikė po didžiulę tautinių spalvų tulpę. Šias tulpes, padedant dailininkei Jovitai Aukštikalnytei, jie pasigamino patys kartu su savo mamytėmis. Mūsų vyresnieji vaikai su pasididžiavimu aukštai iškėlė ant trijų tautinių spalvų audinių užrašytus Tautinės giesmės žodžius, norėdami priminti, kokie svarbūs šie žodžiai yra mūsų tautos gyvenime: "Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi. Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės... Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse... "


Matydama baziliką, pilną tikinčiųjų, besimeldžiančių už mūsų Tėvynę LIETUVĄ, širdy jaučiau didžiulę šventę. Po šv. Mišių visi šventės dalyviai rikiavosi į ilgą eiseną. Nepabūgę žvarbaus vėjo, mūsų šeimos kartu su visais žygiavo iki Karo muziejaus sodelio, kur vyko iškilmingas minėjimas.

Kristaus Prisikėlimo parapijos jaunų šeimų vardu prie Nežinomo Kareivio kapo padėjome savo pačių iš žalumynų nupintą ir tautine juosta papuoštą vainiką kaip mūsų pagarbą ir dėkingumą visiems Lietuvos didvyriams. Šventiniame minėjime smagu buvo matyti gausiai susirinkusius kauniečius, ypač šeimas su vaikais ir daug jaunimo. Žmonės šventė iki vėlumos, dalyvaudami daugybėje renginių, bendraudami tarpusavy, džiaugėsi vienas kitu.


Stovint prie Nežinomo Kareivio kapo ir žvelgiant į prie Amžinosios ugnies Garbės Sargyboje stovinčius karius, kilo įvairios mintys. Jos vedė į gilų susitelkimą, o širdy buvo džiugesys. Visa širdimi džiaugiausi, kad Lietuva laisva ir mes galim švęsti tokį garbingą Jubiliejų. Kiek per šitą 100-metį lietuvių tauta iškentėjo, kiek buvo žeminta, išniekinta, kankinta, tremta ir pavergta! Kas suskaičiuos, kiek ant šito Laisvės aukuro sudėta aukų, kad LIETUVA būtų laisva, kad mes ir mūsų vaikai gyventume laisvoje Tėvynėje?

Prisiminkim 1918 metų savanorius. Tai buvo eiliniai kaimo žmonės, palikę savo namus, pasiėmę maisto kelioms dienoms ir šiltesnių rūbų, praktiškai neturėję ginklų, jie išėjo ginti LIETUVOS. O mūsų Partizanai, kurių kilnumas ir pasiaukojimas, gilus tikėjimas ir meilė Tėvynei buvo tokie tvirti, kad padėjo kovoti iki galo, net aukojant savo gyvybę už LIETUVOS laisvę!

Tegul jų gyvenimo tikrosios vertybės įauga mumyse ir mūsų vaikuose ir būna branginamos bei perduodamos iš kartos į kartą! Tegul niekad nebus pamirštas partizanų kapeliono J. Lelešiaus-Grafo prašymas: "Jūs užmiršite mus, bet mes, žūstantieji, jūsų prašome: mylėkite Tėvynę taip, kaip mes mylėjome! Neapvilkite mūsų, už ką mes liejome kraują! Mes į jus, gyvieji, žiūrėsime per amžius iš kapų."

Visų mūsų tautos didvyrių sudėtos aukos ir išlietas kraujas atvedė mus į 1990 metų Kovo 11-ąją – LIETUVOS nepriklausomybės atkūrimą. Juk tai yra Dievo malonė ir Tėvynės Laisvės gynėjų brangiausia dovana mums visiems! Tai didžiausia Dievo palaima mūsų tautai!


(Tekstas nekoreguotas)

Ayda Kugevičienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015