Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Parapijos jaunų šeimų Trijų Karalių šventė (2018-01-07)

Paskelbta: 2018-01-10


 .... prisimenant šventinės dienos popietę, kaip mat širdį užplūsta malonūs jausmai…

2018 m. sausio 7 dieną Kristaus Prisikėlimo parapijos jaunos šeimos, kaip ir kas metai, organizuoja Trijų Karalių šventę, minint Viešpaties Apsireiškimą (Tris Karalius).

Prisiminus visą iškilmės eigą bazilikoje, pirmiausiai prieš akis iškyla išskirtiniai šv. Mišių momentai: įėjimo procesija, kuomet vaikai, kaip padėkos ir savo vaikiškos maldos ženklą, neša savo pasigamintus, šviečiančius žibintus. Šeimoms yra ypatinga patirtis aktyviai dalyvauti Šv. Mišių liturgijoje.Kristina ir Giedrius paskelbė Dievo Žodį ir kaip sutuoktinių pora suteikė kitiems tėveliams dar gilesnį suvokimą apie Jėzaus gimimo įvykį. Jie liudija visiems tikintiesiems kad Dievo žodis gyvena šeimų kasdienybėje ir praturtina ją reikalingomis malonėmis. Vaikų žvakelės, rusenančios spalvotuose žibintuose prie Šventosios Šeimos paveikslo, atspindėjo šeimų atsineštus maldavimus savo širdyse už save pačius, už artimuosius bei s. Ramutės išsakytus maldavimus už visas šeimas esančias įvairiose situacijose. Aukojimo metu šeimų nešamos dovanos besilaukiančiai Evelinos ir Arūno šeimai bei kūdikėlio susilaukusiai Agnės ir Andriaus šeimai ir duonos ir vyno atnašos, kurios šv. Mišių metų tampa gyvuoju Kristumi, kuris gydo, stiprina ir vienija šeimas tarpusavyje bei vieną su kita. Šios atnašos leido visoms šeimoms pasijusti esančioms tikrai svarbiomis parapijos bendruomenei ir Bažnyčiai bei tapti svarbia šv. Mišių eigos dalimi. O puošniai supakuotos atnašų dovanos pripildė vaikų akis nuostabos ir jie geriau suprato, kad dovana ir dovanojimas yra ypatingas dalykas ir kad didžiausia Dievo dovana mums yra Dievo Sūnus, Jėzus Kristus.


Labiausiai tėvelių širdis džiugino, gausus šeimų su mažais vaikais dalyvavimas šiose šv. Mišiose. Vaikų klegesys bažnyčią pripildė šviesos, gyvybės ir nuoširdaus džiaugsmo… O kan. Roberto Pukenio aukojusio šv. Mišias, švelnus paraginimas suprasti ir priimti ne visada tylų vaikų dalyvavimą šv. Mišių aukoje, sustiprino susitelkimo, bendrumo jausmą… Tai buvo GYVA Bažnyčia. Bažnyčia, liudijanti, jog ji turi ateitį. Bažnyčia - su savo miela kasdienybe.

Šv. Mišių pabaigoje klebonas Vytautas Grigaravičius sukvietė tėvelius ir mamytes su vaikučiais prie didžiojo altoriaus palaiminimui, kurį kartu su kan. Robertu suteikė asmeniškai kiekvienai šeimai, uždedant rankas jiems ant galvos. Noriai šeimos skubėjo palaiminimui trokšdamos Dievo artumo ir Bažnyčios palydėjimo jų gyvenimuose. Jos liudijo, kad „po išskirtinio, kiekvienos šeimos palaiminimo buvo labai gera. Pajutau kaip per kunigo rankas mano širdį užplūsta šiluma ir begalinė Dievo meilė… Jaučiau tikrą palaimą, nužengusią iš Dangaus…”


Po šv. Mišių palaiminti visi, ir dideli ir maži, nuskubėjo salėn laukti Trijų Karalių, ateinančių sveikinti Šventosios Šeimos. Pirmiausia visus nudžiugino Šventosios Šeimos pasirodymas, kurią su didžiu jauduliu ir pagarba atstovavo Vaidos ir Tomo šeima su kūdikėliu ir didesniu sūneliu, mažuoju angelėliu. Netrukus prie Šv. Šeimos pasirodė arkangelas Justinas, kuris pasveikino susirinkusius, linkėdamas ramybės ir džiugios širdies visiems ir savo šokiu pagarbino gimusį Kūdikėlį Jėzų. Skaitant pasakojimą iš Evangelijos apie išminčių apsilankymą pas Šv. Šeimą, atkeliavo keturios Karalių šeimos su savo karalienėmis bei princesėmis ir princais pagarbinti gimusio Kūdikėlio.

Pirmoji iš karališkųjų šeimų aplankė mama Aurelija su savo dviem sūneliais, kurie atnešė smilkalų dovaną Kūdikėliui Jėzui kaip padėką už šeimai dovanotą ramybę. Karalienė liudijo, kad „ramybė mamos širdyje veda į ramybę šeimoje. Ramybė šeimoje veda į ramybę darbovietėje, darželyje. Supratau, kad ramybės dovana yra padalijama visiems, su kuriais bendraujame, ir plinta po visą pasaulį... Ramybė mano širdyje išlieka: nuolat pavedant visą savo dienotvarkę, planus, gyvenimą Dievo valiai; atleidžiant sau ir kitiems (ypač savo vyrui ir vyresniajam sūnui) už klaidas, už ne laiku ir ne vietoje ištarus žodžius - juk esame tik žmonės; nuolat dėkojant Dievui už suteiktas įvairias dovanas kiekvieną dieną, kiekvieną gyvenimo valandą, minutę. Nors pačioje Advento pradžioje netekau artimo ir labai brangaus žmogaus, dėkoju Dievui už ramybės dovana mūsų šeimai, kurioje galėjo skleistis Kalėdų džiaugsmingas laukimas mumyse ir mūsų vaikuose. Esu be galo dėkinga Dievui už ramybės dovaną ir visas nesuskaičiuojamas dovanas.“ Trijų Karalių vaidinimo metu, priėjus prie Šv. Šeimos ir pažiūrėjus į mažo kūdikio akytes, pajutau, tarsi iš tikrųjų žiūrėčiau Kūdikėliui Jėzui į akis. Man tai buvo priminimas, kad KIEKVIENO žmogaus akyse galime pamatyti Dievą - tereikia kuo dažniau žvilgsnį nukreipti nuo savęs į kito šalia stovinčio žmogaus akis. Mokinkimės atpažinti Dievą savyje bei kituose!


Antroji Karalių šeima, Jurgita ir Nikolajus su dviem dukromis atnešė Kūdikėliui aukso dovaną kaip padėką Dievui už gautą ypatingą meilės dovaną. Karalienė Jurgita papasakojo atsitikimą kuris įvyko prieš keletą metų kai šeimą buvo ištikusi krize, sekė didelių išbandymų lavina, pagalbos ieškojom pas kunigą kuris padovanojo dvasinių pratybų knygą ‚‘‘ Eik į savo kambarėlį ,, ir mes su vyru kasdien skaitydavom po vieną pasakojimą iš šios knygos, bet situacija vis tiek buvo labai sunki. Ji liudijo, kad ‚vieną vasaros naktį ši situacija tapo nepakeliama aš nuo įtampos negalėjau užmigti tada išėjau į balkoną ir išliejau visą susikaupusią širdgėlą Dievui paprašiau, kad jis pakeistų situaciją, kad patrauktų tuos rūpesčius ir išbandymus aišku ir dėkojau jam už tai kas esu ir ką turiu ir žinoma, kad juo labai pasitikiu, pagaliau po maldos pajutau širdyje ramybę, o ryte atsivertus dvasinių pratybų knygą štai ką perskaičiau: ‘‘ Ačiū tau, mano meile, ačiū.,, ‘‘Ačiū už viską, kas man esi. Ačiū, kad priimi mano begalinę meilę, ačiū, kad pasitiki manimi. Ačiū, kad priimi mano nuolatinį rūpestį, kai būna nelengva jį pastebėti. Ačiū, kad ant manęs sukrauni visus savo rūpesčius, klaidas ir visa kita. Ačiū, kad tiki, kad aš viskuo pasirūpinsiu, Ačiū, kad pastebi mano tau duotas dovanas, ačiū, kad būni su manimi ir labai ačiū, kad tiki manimi ir į mano rankas sudedi savo ateitį...‘‘ Po šių žodžių ašaros pasipylė upeliais jos nuplovė mano sielą ir pajutau savyje begalinę ir visa apimančią Dievo meilę. Ji pakeitė mano santykį su Dievu, jis tapo daug artimesnis, viduje pajutau ramybę ir begalinę Dievo meilę. Pamažu mūsų šeimos situaciją keitėsi. Princesė Julija paliudijo, kad būdama dar maža kokių keturių metų paklausiau mamos. „Mama, ką labiau myli mane ar Dievą?“ Mama atsakė, kad ji labiau myli Dievą negu ją ir Julija labai supyko ir apsiverkė. O mama jai paaiškino, kad jei ji Dievo nemylėtų tai ir manęs nemokėtų teisingai mylėti. Šis mamos paaiškinimas nuramino jos dukrelę. Karalius Nikolajus patvirtino, kad Dievo meilė yra didžiulė dovana jų šeimai, o princesė Elija padėkojo sakydama: „Ačiū, kūdikėli Jėzau, už tavo meilę mūsų šeimai ir visam pasauliui.“

Trečioji Karalių šeima, Kristina ir Giedrius su savo dviem mažaisiais atnešė miros dovaną Kūdikėliui Jėzui ir dėkojo jam už gydančią malonę – kantrybės dovaną, kurią kasdien vis iš naujo yra apdovanojami. Karalienė Kristina pasakojo: “Aš kaip mama esu nustebinta ir praturtinta, kai matau, po darbo pavargusį savo vyrą, bet su didele kantrybę išklausantį mūsų vaikų įspūdžius ir praleidžiantį laiką su jais.” Ši karališka šeima Kūdikėliui Jėzui sudėjo nuoširdžiausią padėką už tai, “kad nors ir esame pervargę nuo kasdienybės tempo, neprarandame pasitikėjimo ir kantrybės…Kad mūsų šeimoje tikrai skleidžiasi Dievo malonė, o labiausiai tai pastebime savo vaikuose….”

Ketvirtoji Karalių šeima, Evelina ir Arūnas su savo sūnumis - Gintaru ir Dovydu bei dukryte Adele pagarbino Jėzų, pradžiugindami jį pačiu mieliausiu pliušiniu žaisliuku, ir padėkojo jam už džiaugsmo dovaną jų šeimai. Ši Karalių šeima atpažįsta kaip didžiulę Dievo malonę jiems iš naujo atrandant džiaugsmo dovaną kasdieniuose rūpesčiuose: kai vaikai žaisdami džiaugiasi ir yra linksmi, kai dalinasi tuo ką turi tarpusavyje kartu valgydami, piešdami- per spalvas. Džiaugsmas pražydo šeimoje išgyvenus ir išsaugojus šeimos bendrystę ypatingai sudėtingoje situacijoje. O šiuo metu šeima yra pripildyta ypatingu džiaugsmu, nes jie gyvena laukimu, nes jie laukiasi savo ketvirtojo kūdikėlio. Susirinkusieji nustebo sužinoję kad karališka yra kiekviena Dievo veikimą savo gyvenime atpažįstanti šeima ir yra kviečiama padėko Kūdikiui už suteiktas dovanas jiems. Visos šeimos giedodamos kartu „Sveikas, Jėzau, gimusis“ pagarbino Kūdikėlį ir užbaigė pasakojimą apie Karalių apsilankymą pas Šventąją Šeimą.

Netrukus šventėje vaikai sutiko Kalėdų senelį džiaugsmo šūksniais ir plojimais. Nuotaikingais senelis išjudino visus, pakvietęs žaisti įvairius žaidimus ir sukūręs vaidinimą su vaikais bei tėveliais "Aš galiu, Aš tikiu, nes aš noriu". Pagrojęs fleita „Tyliąją naktį“ Kalėdų senelis apdovanojo vaikus ypatingomis dovanomis – ženkliukais, „Tikėjimo mokausi iš Marijos“, „Prie Marijos visada yra Jėzus“, „Pas Jėzų mane veda Marija“, kurie primins mūsų mažiesiems ir jų tėveliams apie Šv. Šeimą, Kūdikėlį Jėzų ir Jo Motiną bei padrąsins juos prašyti Dievo pagalbos kasdieninėse situacijose.


Kunigas Julius Grigonis pasveikino visas šeimas su kalėdine švente ir pasidalino savo įžvalgomis apie šiuolaikinę Trijų Karalių sampratą, palinkėdamas neskubėti nupuošti eglučių, bet ieškoti, atpažinti bei dalintis Dievo dovanomis. Ses. Ramutė pasveikino kun. Julių ir padėkojo jam už bendrystę ir dvasinę pagalbą šeimoms, o vienas iš mažiausių vaikučių įteikė jam dovanėlę. Vėliau s. Ramutė padėkojo visoms šeimoms už bendrumo džiaugsmą, įteikdama joms dovanėlę - knygutę „Žodis tarp mūsų“, o aktyviausieji tėveliai buvo pagerbti mažomis dovanėlėmis už jų uolumą ir pasišventimą Dievui ir visoms šeimoms. Įteigdama ji linkėjo mamoms ir tėčiams medituoti Dievo žodį, kad jie kasdien stiprintųsi Dievo Dvasia bei džiugintų maldos malonėmis savo vaikus.

Vėliau kunigas Julius kartu su vaikais palaimino vaišių stalą, mokindamas juos drauge kartoti maldos palaiminimo žodžius. Vaikai džiugiai stiprinosi skanėstais ir mielai bendravo tarpusavyje. Ištvermingiausi dalyviai sulaukė ir smuikininkų, kurie kartu su akordeoniste grojo lietuvių liaudies šokių melodijas, o likusios šeimos linksmai šoko ir džiaugėsi kartu. Tai buvo nuostabi Trijų karalių šventė!

Jaunos šeimos nuoširdžiai dėkoja parapijos klebonui mons. V. Grigaravičiui, kan. Robertui Pukeniui ir kun. Juliui Grigoniui už padrąsinantį žodį ir palaiminimą bei s. Ramutei Budvytytei už nenuilstamą energiją ir meilę šeimoms mūsų parapijoje. Esame dėkingi visam parapijos pastoracinei tarybai už finansinę pagalbą šeimų sielovadai bei visai parapijai ir kiekvienam žmogui už kantrumą ir dvasinį palaikymą šeimoms su mažais vaikais.

P. s. tekstas neredaguotas

Jaunų šeimų ratelio informacija

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015