Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Piligriminė kelionė dvasiai ir kūnui į Aukštaitijos bažnyčias (2017-10-22)

Paskelbta: 2017-10-24

Šių metų spalio 21 dieną Kristaus Prisikėlimo parapijos jungtinė Šventojo Rašto ir Šiluvos M. Marijos narių grupė, lydima parapijos vikaro – rezidento kun. Virgilijaus Dudonio išsirengė į piligriminę kelionę, aplankant kai kurias žinomas Aukštaitijos bažnyčias. Po savaitės saulėtų dienų žvarbokas, rudeninis, lietingas rytas bandė nuteikti pesimistiškai, sugadinti džiaugsmingą būsimos kelionės laukimo nuotaiką. Tačiau autobusui pajudėjus, ramus kunigo balsas pakvietė maldai, po to priminė, kad tai ne šiaip pažintinė ekskursija, bet piligriminė, skirta ne tik pasotinti kūniškas akis žvelgiant į gamtos, bažnyčių grožį, bet svarbiausiai dvasiškai praturtėti. Todėl pakeliui mąstysime apie Šventąją Dvasią ir jos dovanas. Kiekvieną mąstymą baigsime malda „Dvasia, Viešpatie, ateik“. Iki Jonavos kunigas kalbėjo apie pirmąją Šventosios Dvasios Išminties dovaną. Išmintis - tai žvelgimas giliau, tai ne tik pažinti Dievą, bet jausti Jį, Jo meilę. Per Išminties dovaną stiprėja mūsų tikėjimas, auga mūsų pasitikėjimas Dievu. Tai pailiustravo keletu pavyzdžių iš savo, kaip kunigo, patirties.

Pravažiuojant Jonavą priminė, kad čia Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje darbavosi dekanas mons. V. Grigaravičius ir atkreipė dėmesį, kad iki dabar nei vienas klebonas neviršijo savo darbais dekano nuveiktų darbų. Pakeliui į Ukmergę sukalbėjome Rožinio pirmąją dalį – Džiaugsmo slėpinius, po ketvirtojo slėpinio – Paaukojimo atnaujinome Krikšto pažadus. Po trumpos pertraukėlės kunigas tęsė mąstymą apie Šventosios Dvasios dovanas. Antroji – Supratimo dovana padeda mums įžvelgti tikėjimo tiesų prasmę, tai priešingybė šaltam protui be emocijų. Supratimo dovana išlaisvina iš išankstinių nuostatų, jos tikslas – ginti žmogų nuo pasaulio gundymų. Vėl seka pavyzdžiai iš gyvenimo ir malda į Šventąją Dvasią. Taip lietučiui rimstant atvykome į Ukmergę.

Kunigas Virgilijus trumpai papasakojo apie Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią. Tai viena iš pirmųjų Lietuvoje bažnyčių, pastatyta 1387 metais, vėliau ne kartą buvo sudegusi, dabartinė pastatyta 1800-1820 metais. Ypatinga tuo, kad yra bebokštė, centriniame altoriuje stovi didingos Mozės ir Aarono statulos, nors bažnyčia dedikuota Šv. apaštalų Petro ir Povilo garbei, bažnyčią puošia labai gražūs mozaikos darbai. Pasigrožėję, pasimeldę, kelionę tęsėme toliau.

Važiavome Anykščių link, kunigas atkreipė dėmesį į pakelyje esančius kryžius, kuriuos pastatė mons. A. Svarinskas partizanų kovoms atminti. Toliau kunigas tęsė mąstymą apie trečiąją Dvasios dovaną – Patarimo. Pasauliečiai rūpinasi, kaip sutvarkyti savo buitį, išvengti skurdo, tikintieji gi rūpinasi, kaip sutvarkyti dvasios reikalus. Jei gavom tikėjimą, turim nesiliauti mąstyti, nesivadovauti kitų nuomone, pačiam daryti išvadas, įsiklausant į Šventosios Dvasios patarimus. Po pavyzdžių, sukalbėjome Visų Šventųjų litaniją. Toliau sekė mąstymas apie ketvirtąją - Tvirtumo dovaną. Pirmiausia kunigas pateikė keletą pavyzdžių, po to apibūdino šios dovanos prasmę. Ji padeda išstovėti tikėjime, įveikti sunkumus, nesėkmes. Vienas tvirtumo – tikėjime išstovėjimo pavyzdžių – Šv. Steponas, kuris kaip Kristus, atleido savo žudikams. Tokiais pavyzdžiais gali būti tremtiniai, kaliniai, kurie sovietmečiu išliko ištikimi gautajam tikėjimui. Pravažiavus Kavarską, kunigui vadovaujant, sukalbėjome Visų Šventųjų litaniją.

Iki Anykščių dangus pragiedrėjo, rodos pats Dievulis atsiuntė saulės spindulių gausą, kurie lydėjo visą tolimesnę kelionę. Anykščiuose aplankėm Šv. apaštalo Mato - aukščiausią Lietuvoje bažnyčią. Pirmiausia šventoriuje apžiūrėjome akmens mūro tvoroje įrengtus Kryžiaus kelius, meniškai išdrožtus iš medžio(autorius – R. Idzelis, 1982-1988), didingą koplytstulpį su užrašu „Tėvams atminti“(autorius – skulptorius A. Kmieliauskas). Apžiūrėję bažnyčios vidų, pasimeldę, pakilome į apžvalgos aikštelę, pasigrožėjome panorama, stabtelėjome prie skvere pastatyto didingo paminklo vyskupui ir poetui A. Baranauskui, sugrįžome į autobusą, pavalgėm. Kunigas Virgilijus pasiūlė tylomis pasimelsti už tuos, kurie neturi ko valgyti. Toliau sekė mąstymas apie Šventosios Dvasios Pažinimo dovaną. Ši dovana nieko bendro neturi su mokslu. Sprendžiant iš pateiktų pavyzdžių, Pažinimo dovana skatina stengtis pažinti artimąjį, iš anksto nenusiteikti, nepasmerkti jo už klaidas, nesivadovauti kitų nuomone. Stengtis pažinti Šv. Raštą, Bažnyčios tradicijas ir jomis vadovautis. Į viską žvelgti Pažinimo Dvasios akimis. 12 valandą sukalbėjome Viešpaties Angelo maldą ir toliau kunigas tęsė mąstymą apie Maldingumo dovaną. Kritikai pasakytų, kad tai pabėgimas nuo realybės. Pamaldus žmogus nesistengia prisitaikyti prie pasaulio. Ši dovana įkvepia dėl Dievo mylėti ir gerbti jam pašvęstus asmenis ir visus tuos, kuriems jis yra suteikęs savo galios. Kas yra perimtas maldingumo dovanos, tam tikėjimo reikalavimai nėra sunki našta. Tarp tikėjimo ir maldingumo galima dėti lygybės ženklą.

Taip pasiekėme Kamajų miestelį, kurį puošia Šv. Kazimiero bažnyčia. Čia gyveno ir vikaravo kunigas, poetas A. Strazdas. Jo gyvenimo istoriją trumpai papasakojo kun. Virgilijus. Po to aplankėm kapą, uždegėm žvakę, sukalbėjom maldą. Po pietų atvykome į Rokiškį. Prie Šv. apaštalo Mato bažnyčios vartų mus pasitiko klebonas, dekanas Eimantas Novikas, kuris pirmiausia atkreipė dėmesį į paminklą prie bažnyčios tvoros. Jis pastatytas atminti dviem tragiškai žuvusiems darbininkams statant šią bažnyčią. Įžengus į šventorių kun. Eimantas atkreipė dėmesį, kad bažnyčia pastatyta netradiciškai: visos bažnyčios statomos „veidu“ į rytus, o ši – į vakarus, nes statytojo grafo Tyzenhauzo rūmai buvo toje pusėje ir jis norėjo iš savo rūmų stebėti Šv. Mišias. Bažnyčios viduje klebonas nuoširdžiai papasakojo apie bažnyčios statybos istoriją ir apie joje esančias vertybes, kurių dauguma nebūdingos Lietuvos bažnyčioms, nes atvežtos iš Belgijos, Prancūzijos, Austrijos. Atkreipė dėmesį į puošnią sakyklą, pagamintą iš Indijos ąžuolo, kuris paruošiamas ypatingu būdu: septyniasdešimt metų mirkomas vandenyje ir tik po to naudojamas gamybai. Vaizdas labai įdomus - pilkšvai rudos spalvos, tarsi apdulkėjęs. Apėję šventorių, nusileidome į kriptą įrengtą po presbiteriją. Čia palaidoti statytojai ir fundatoriai: kunigaikščiai Krošnickiai, grafai Tyzenhauzai ir Pšezdeckiai. Iš bažnyčios plačia alėja nuėjome iki Tyzenhauzo rūmų, ten įsėdome į autobusą ir pasukome namų link. Pakeliui sustojome pasigrožėti Panemunėlio Šv. Juozapo Globos bažnyčia su dvilypiu bokštu.

Iki Svėdasų ses. Ramunei vadovaujant sukalbėjome Rožinio antrąją Šviesos dalį. Svėdasų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje mus pasitiko klebonas Raimundas Simonavičius, kuris čia darbuojasi tik pusę metų. Tad apie bažnyčią trumpai papasakojo bažnyčios senbuvė. Bažnyčia nepaprastai šviesi, šilta, būtent čia norėjosi nuoširdžiai pasimelsti ir padėkoti Dievui už malonių gausą padovanotą šioje kelionėje. Manau dauguma šitą ir padarė, nes vienur ar kitur mačiau suklupusius maldai. Sugrįžus į autobusą, kunigas pravedė paskutinį mąstymą apie Pagarbią Dievo baimės dovaną. Šiandien apie bet kokią baimę niekas nenori net girdėti. Pagarbi Dievo baimė, tai labai didelis prisirišimas prie Dievo ir per tai kylanti baimė Jį prarasti. Ši dovana saugo tikintįjį nuo nusikaltimų, nuo pavojų nusidėti ir įkvepia pagarbą Dievui bei šventiems dalykams, taip pat padeda žmogui atsipalaiduoti nuo žemiškų dalykų, kurie gali jį suvilioti. Kiekvieną mąstymą palydėjo pavyzdžiai, kurių deja nesutalpinsi į vieną puslapį. Jie liks tik girdėjusiųjų atmintyje, kurie galbūt papasakos kam nors, su kuriais dalinsis įspūdžiais. Kelionės pabaigoje organizatoriai pravedė viktoriną, aktyvūs dalyviai buvo apdovanoti suvenyrais.

Nuoširdus ačiū kunigui Virgilijui, kurio dėka Šventoji Dvasia prabilo į širdį, o kūniškomis akimis patyrėme Aukštaitijos bažnyčių ir rudenėjančios gamtos grožį. Šlovė Viešpačiui!

                                                                           B.Vasylienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021