Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Pagyvenusių žmonių popietėje – Prisiminkime Nepriklausomybės Akto signatarus 2017-03-30)

Paskelbta: 2017-04-05


Juos prisiminti senjorus pakviečiau kovo paskutiniojo trečiadienio popietėje. Kas buvo 20 Lietuvos vyrų? 8 teisininkai, 2 agronomai, 2 ekonomistai, 1 gydytojas, 1 inžinierius, 1 pramonininkas, 1 buhalteris ir 4 kunigai. Visi jautėsi esą Lietuvos piliečiai, patriotai ir labai aktyvūs, suvokę, kad inteligentų Lietuvoje mažai ir jie išsibarstę po įvairius kraštus. Tad reikėjo imtis labai sunkaus, atsakingo ir pavojingo darbo.

Šį kartą pasakojau apie 4 kunigus, kurie negalvojo, kad pakanka rūpintis tik parapijos reikalais. Kas jie - keturi valstybės gaivintojai kunigai?

Zanavykas Justinas Staugaitis, dirbęs atokiose, neturtingose parapijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Jis plėtojo bažnytinę socialinę veiklą, atkakliai ir energingai gynė Bažnyčią ir troško valstybės, kurioje būtų tvarkomasi pagal Kristaus mokymą, buvo vienas iš veikliausių Krikščionių demokratų partijos narių, parašė apie 350 straipsnių, 17 knygų, buvo Seimo pirmininkas, vicepirmininkas, nuo 1926 m. - Telšių vyskupas ordinaras ir Klaipėdos prelatūros valdytojas. Dideli nuopelnai Lietuvos Nepriklausomybei ir kunigo Vlado Mirono. Daug rašė į lietuvišką spaudą, savo lėšomis leido laikraštį, įsteigė leidyklą, įkūrė apie 90 lietuviškų pradžios mokyklų, ėjo atsakingas pareigas valstybėje , net iki ministro pirmininko. 1940-1941 m., buvo kalinamas,1944 m. vėl suimamas. Neatlaikė psichologinės ir fizinės KGB prievartos, bet ... nieko neišdavė. Buvo įkalintas Vladimiro kalėjime, ten ir mirė, palaidotas bendrame kalinių kape.

Apie signatarą kunigą Alfonsą Petrulį sakoma, kad tai buvo lietuvis, atlikęs daug darbų, neeilinio išprusimo, vienas mokyčiausių Lietuvos kunigų. Būdamas silpnos sveikatos, uoliai dirbo lietuvybės labui, nepriklausė jokiai partijai ir buvo tokios pat nuomonės kaip ir J.Staugaitis, kad valstybę ištiks bėda, jeigu ji atitols nuo Bažnyčios.

Nepriklausomybės signataras prelatas Kazimieras Šaulys gerai išmanė Bažnyčios mokymą ir daug nuveikė šioje srityje. Į politiką įsitraukė ir daug dirbo, kai buvo rengiami Lietuvos įstatymai ir Konstitucija. Buvo uolus ir Didžiajame Vilniaus Seime. Lietuvių konferencijoje, Steigiamajame Seime. Visuomet principingai gynė Bažnyčios pozicijas, buvo mėgiamas dėl teisingumo ir gebėjimo sutaikyti žmones. Jį gerbė už teisingumą, išmintį, darbštumą ir labai gerą būdą. 1944 m. emigravo, gyveno Šveicarijoje. Iki pat mirties ilgėjosi Lietuvos ir tvirtai tikėjo, kad ji bus laisva.

Taip pat prisiminėme dar vieną kunigą , kuriam taip pat turime būti dėkingi už visus darbus mūsų tautai , kad Lietuva būtų laisva. Tai arkivyskupas, mokslininkas, pasipriešinimo SSSR okupacijai dalyvis, politinis kalinys – Mečislovas Reinys. Nevalia jų pamiršti, privalu pasakoti ir priminti jaunajai kartai , kas buvo jie – Nepriklausomos Lietuvos gynėjai.

                                                Rima Lipšienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015