Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Pagyvenusių žmonių popietėje - Pajuskime Dievo artumą... (2016-12-21)

Paskelbta: 2016-12-30

Paskutinioji advento savaitė. Dešimtą kartą sambūrio senjorai susirinko švęsti mums labai brangios šventės – Kūčių. Visi su lauknešėliais, su kuo geriausia nuotaika. Prie šventiškai papuošto stalo susėdo daugiau kaip keturios dešimtys senjorų. Rimtis ir susikaupimas, laukimas...

Atsiveria durys ir pas mus su žvakele ateina mažas angelas - devynmetė Urtė Marija Budrytė. Ji uždegė mūsų žvakutes, užžiebė švieselės ir ant mažos eglutės.

„...Tyli rami naktis, o žemę švelniai gaubia Kalėdų paslaptis./ Tad laukim susikaupę įsižiebiant žvaigždės,/ Juk ji kiekvieną širdį tik gerumu užlies...“,- linkėjo senjorams Urtė Marija.


Jos linkėjimus palydėjo mūsų šventovės choristės  Jurintos Jackevičiūtės atliekama giesmė „Tyli naktis...“.

Kūčių vakarienės malda, dalinimasis kalėdaičiais, padėkojimai vieni kitiems ir linkėjimai. O Jurinta mums pagiedojo dar keletą giesmių. Kokia jaudinanti pradžia prasmingai Kūčių vakarienei. Senjorai buvo labai dėkingi Urtei Marijai ir Jurintai už gražią dovaną švenčiant Kūčias ir laukiant Šv. Kalėdų.

 


Mūsų dvasios tėvas vikaras kun. Julius Grigonis pasveikino gausiai susirinkusius švęsti Kūčių, linkėdamas, kad atsivertų širdys, kad patirtume visa savo esybe Dievo buvimą. “Viešpats – mūsų gyvenimo šviesa, pajuskime Dievo artumą, pajuskime pakylėjimą širdyse, kad jas nušviestų Dievo šviesa, - kalbėjo vikaras kun. Julius, - linkiu tos baltumos širdyse, jūsų gyvenime, jūsų tarpusavio bendravime, laimės ir sveikatos kasdienybėje.“

Mes pasveikinome mūsų dvasios tėvą vikarą kun. Julių su artėjančiomis šventėmis , padėkodami už visus apsilankymus mūsų popietėse ir pokalbius, kurie visuomet būna, regis, paprasti, bet suprantamai, giliai paliečia senjorų širdis ir duoda peno pamąstymams.


Linkėjome dvasios stiprybės bei Dievo palaimos skleidžiant Evangelijos žodį, kad jis pasiektų visų širdis.
Mes skubėjome skirstytis, senjorai dalinosi mintimis, Apolonija Mikalauskienė pagiedojo pora giesmių,o prasmingi Laimutės Zasimauskienės žodžiai privertė pamąstyti apie klaidas, paklydimus, kai prisirenkami nuodėmių lyg akmenėlių . Argi tai ne tiesa? O, Dieve, atleisk ir padėk mums, kad tų akmenėlių būtų kuo mažiau.

Pasidžiaugėme, kad jau dešimtą kartą pagyvenusių žmonių sambūris kartu šventė Kūčias vis toks didelis būrys ir kaip šeima. Per tuos metus tapome artimi, supratingesni, pažinome vienas kitą, dalinamės džiaugsmais ir rūpesčiais, turėjome daug įdomių paskaitų, susitikimų, ekskursijų.


Tad senjorai dėkoja klebonui mons. Vytautui Grigaravičiui, kuriam prieš dešimt metų kilo mintis pakviesti senjorus burtis Šventovėje,   neužsisklęsti savyje, savo problemose, o ieškoti bendrystės ir Dievo artumos.

 Rima Lipšienė
Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015