Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Advento rekolekcijos parapijoje (2016-12-18)

Paskelbta: 2016-12-20

Nėra mažų ar didelių nuodėmių

Šiais metais advento rekolekcijos prasidėjo gruodžio 17 d., 18 val. Šv. Mišiomis, kurioms vadovavo parapijos vikaras, Marijos radijo direktorius kun. Povilas Narijauskas, koncelebravo parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius.


Homiliją kun. Povilas pradėjo kausimu: „Kam skirtos rekolekcijos?“ ir atsakė: „Per rekolekcijas esame raginami pažvelgti į save ir per išpažintį susitaikyti su Dievu“. Kunigas atkreipė dėmesį į tai, kad žmogus dažnai užsižaidžia, svarstydamas maža ar didelė nuodėmė. Nėra nei mažos, nei didelės nuodėmės. Pasiūlė palyginti su mažu akmenuku, kuris įkrenta į batą ir pakankamai didelį poveikį gali padaryti – sužeisti, sudraskyti kojinę ir t. t. Nėra menkų dalykų gyvenime. Viskas gyvenime reikšminga. Kartais menkniekis gali taip sužeisti širdį, kad ilgai tai išgyvensi.

Pirmas skaitinys iš Izaijo (Iz7, 10-14) knygos būtų nesuprantamas, jei nepaskaitysime ankstesnį tekstą apie Izaijo pašaukimą. Izaijas regėjime matė Dievą ir labai susijaudino, nes jautėsi nusikaltęs: „Vargas man, nes esu žuvęs! Aš – žmogus, kurio lūpos suteptos, gyvenu tautoje, kurios lūpos suteptos, ir savo akimis regiu Karalių, Galybių Viešpatį“ (Iz 6, 5). Tuomet vienas iš serafų priskridęs palietė jo lūpas žarija ir Izaijas išgirdo: „Tavo kaltė panaikinta, ir tavo nuodėmė nuvalyta“ (Iz6, 7). Tai padrąsino pranašą ir jis išgirdęs Viešpaties balsą: „Ką man siųsti?“ (Iz6, 8), atsiliepė: „Štai aš, siųsk mane!“ (Iz6, 8). Ar pakeitė jūsų širdį iš adventas? Ar įgavote drąsos tarnauti, kažką daryti Bažnyčios labui, juk tai ne vien klebono reikalas. Daugiau nei 2000- čiai metų, kai gimė Jėzus, bet kiek kartų jis gimė kiekvieno jūsų širdyje? Kiek pasikeitė gyvenimas nuo advento pradžios? Keiskimės, kad būtų laimingi. Aplink tiek daug nelaimingų veidų ir vienas jų galbūt tavo?!


Kitą rekolekcijų dieną kun. Povilas tęsė vakare pradėtą pokalbį apie nuodėmę, kuri sužeidžia žmogaus širdį, verčia jį liūdėti, sielvartauti, jaustis nelaimingu. Priminęs pranašą Izaiją, kuris apvalytas nuo nuodėmės, pasijuto drąsus ir ryžtingas kažką veikti, kun. Povilas pristatė kitus du dienos skaitinių personažus.

Pirmasis jų – Šv. Jokūbas, kuriam skirtas dėmesys Evangelijoje pagal Matą (Mt, 18-24). Visame Naujajame Testamente šv. Juozapas nepratarė nė žodžio. Jis yra pavyzdys mums kaip klausyti Dievo ir vykdyti Jo valią, nors tai kartais sudaro didelių nepatogumų. Sužinojęs, kad Marija nėščia, Juozapas turėjo dvi galimybes: pagal Įstatymą paskelbti apie Marijos neištikimybę ir taip ją pasmerkti žiauriai mirčiai – būti, užmėtytai akmenimis ir pirmas į ją akmenį turėjo mesti pats Juozapas.

 


Antra galimybė, kurią pasirinko Juozapas, tylomis Mariją atleisti. Tai reiškia, kad Juozapas įsipareigoja ją išlaikyti ir vargu ar po to galėtų ką nors vesti. Bet štai įsikiša Dievas. Pasirodęs Viešpaties angelas tarė: „Juozapai, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios“ (Mt 1, 20). Juozapas pakluso ir padarė taip, kaip liepė Dievas. Tuo pačiu jis pasmerkė save viso kaimo žmonių paniekai. Jų akivaizdoje jis tapo paleistuviu, silpnu vyru, praradusiu bet kokį pasitikėjimą.

Pagaliau šios dienos skaitiniai pristato trečiąjį personažą – apaštalą Paulių, kuris nevaikščiojo kartu su Jėzumi, nematė Jo stebuklingų darbų, nebuvo tarp tų, ant kurių Sekminių dieną nusileido Šventoji Dvasia. Tačiau stebuklingu būdu patyręs Jėzaus prisilietimą, iš aršaus krikščionių persekiotojo tapo uoliu Jėzaus mokslo liudytoju. Yra daug šventųjų, kuriais žavimės, iš kurių norėtume mokytis, tačiau daug kas mąsto: esu per silpnas, per menkas, kad tapčiau tokiu kaip išrinktieji šventieji. Dar Jėzus kalbėjo: „Daug pašauktų, bet maža išrinktųjų“ (Mt 22. 14). Mes turime tai, kas gali padaryti mus išrinktais, - tai išpažinties sakramentas. Tik reikia ryžtis atsisakyti nuodėmių naštos ne formaliai, ne skubotai einant prie klausyklos „sugalvoti“, ką išpažinti, bet nuoširdžiai atverti širdį atgailai. Jei sunku tai padaryti, pasiskaitykite liturginį maldyną ir galbūt tai padės ne tik atlikti išpažintį, bet per nuoširdžią atgailą patirsite tą Dievo malonę, galią, kuri paskatins tapti teisiais Dievo akivaizdoje, kils noras būti aktyviais gyvosios Bažnyčios nariais.


Kiekvieną pamokslą kun. Povilas Narijauskas baigė raginimu nuoširdžiai išpažinčiai ir atgailai, kad per tai patirtume išsilaisvinimą ir džiaugsmą gyventi Dievo malonėje. Mes kiekvienas esame pašauktieji apaštalai, esame pajėgūs priimti ir nešti Jėzaus žinią toliau, tik reikia su pasitikėjimu atverti Dievui širdį. Per išpažintį susitaikome su Dievu, o per tai ir su žmonėmis. Baigdamas rekolekcijas, kun. Povilas įspėjo, kad žmogui gresia pavojus sudievinti artimą žmogų, į kurį žvelgiame kaip į šventąjį, ir tai gali atšaldyti santykius. Visų pirma nedovanojame jam menkiausio prasižengimo, suvaržome jo laisvę. Atminkime, tik vienas Dievas yra Šventas, Šventas, Šventas ir tik vieną Jį turime garbinti!


Rekolekcijas papuošė Kristaus Prisikėlimo bazilikos „Pastoralės“ ir „Giesmės“ senjorių choras, vadovaujamas Nijolės Jautakienės ir Salvinijos Jautakaitės. Po pirmojo vakaro šv. Mišių choras tikintiesiems padovanojo koncertą, kurio metu skambėjo ne tik kalėdinės giesmės, bet ir posmai, kuriuos skaitė Kauno dramos teatro aktorė Virginija Kochanskytė. Tikinčiuosius pradžiugino Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Kristina Siurbytė ir Egidijus Bavikinas.

Kitą dieną tikinčiuosius džiugino Kauno valstybinio muzikinio teatro primadona Rita Preikšaitė ir pianistė Rūta Blaškytė. Nuoširdus ačiū klebonui mons. Vytautui Grigaravičiui už suteiktą galimybę dalyvauti advento rekolekcijose, kun. Povilui Narijauskui už dvasingas, pamokančias,  padrąsinančias mintis, kvietimą nuoširdžiai išpažinčiai bei atgailą. Dėkojame giesmininkėms, jų vadovėms, solistams, aktorei Virginijai Kochanskytei už pagalbą atverti širdis grožiui, gėriui ir meilei.

                                                                                               Birutė Vasylienė

Fotografijos R. Šaknio

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015