Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Parapijos jaunų šeimų išvyka į Angelų kalvą (2016-10-14)

Paskelbta: 2016-10-17

Spalio 2 d. Bažnyčia ir valstybė mini Angelų sargų dieną. Kasmet vienaip ar kitaip daugelis švenčiame šią šventę. Šiemet (2016 m.) ši diena sutapo su sekmadieniu, todėl buvo galimybė atitrūkti nuo kasdienybės ir leistis atrasti kažką naujo. Parapijos Šeimos sielovados vadovės sesės Ramutės Budvytytės SSC kvietimu, drauge su kitomis Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos šeimomis, vykome į Angelų kalvą, esančią netoli Trakų.


Pasiklausius orų prognozių - lietaus ir vėsumos tikimybė daugeliui kėlė nerimą, nes vykome su visai mažais vaikais. Tačiau mūsų būkštavimai nepasiteisino, oras išsigiedrijo ir buvo šilta kaip vasarą. Vykstant į Angelų kalvą žinios apie šią vietą buvo skurdokos. Internete pasidomėjome bent jau kur tai yra, o rastos žinios apie tai, ką ten rasime, kaip paaiškėjo, buvo tikrai ne išsamios. Taigi vietos smalsumui liko daug. Ses. Ramutės rūpestis mūsų mažaisiais, kad ši diena vaikams būtų įdomi, informatyvi ir neprailgtų, pranoko visas tikimybes.


Nuvykę į vietą, pirmiausiai papietavome prie bendro stalo, ant kurio susidėjome kas ką turėjome. Mažųjų smalsumas jau vedžiojo juos po Angelų kalvos kalnelius ir pakalnes. Vaizdas išties įspūdingas net ir suaugusio akims. Tikslaus angelų skulptūrų skaičiaus ant kalvos ir dabar nežinome, panašu, kad jis kasmet padidėja ir dar nėra galutinis.

Po agapės prasidėjo tikrasis smagumas, kai leidomės susipažinti su angelų skulptūromis. Tai nebuvo tik šiaip sau pasivaikščiojimas, nes ses. Ramutės rūpesčiu prie beveik kiekvienos ką nors simbolizuojančio angelo, buvo prilipinti maži mediniai angeliukai su juostelėmis, kad būtų galima užsikabinti ant kaklo. Ant kiekvieno tokio angeliuko buvo užrašytas kiekvieno, ten nuvykusio vaiko vardas. Nė vienas iš jų nežinojo kur ras angeliuką su savo vardu. Tad visi traukinuku su ses. Ramute priešakyje, linksmai puškuodami pradėjo kelionę nuo vieno angelo prie kito. Neatsilikome ir mes, vaikų tėveliai. Buvo smagu ir gražu žiūrėti į vaikus, kupinus smalsumo ir entuziazmo norinčius rasti savo angeliuką. Ir koks nenusakomas džiaugsmas užplūsdavo tą vaiką, kuris jau rado angeliuką su savo vardu. Visi plojome ir vaikui ir Angelui, kuris pavaizduotas toje statuloje. Stengėmės užfiksuoti tas smagias akimirkas nuotraukose, kad prisiminimai liktų kuo ilgiau.

 


Angelų kalva įspūdį paliko ne tik vaikams. Mums, jų tėveliams, tai buvo taip pat nauja ir įdomi patirtis. Praturtėjome naujomis žiniomis, pasisėmėme dvasios stiprybės, dieną leidome visa šeima kartu, užsimiršo kasdieniai rūpesčiai, pasijautėme apkabinti DANGAUS, nes kalvoje radome ir šeimas globojančio angelo skulptūrą. Kiekviena kalvoje esanti skulptūra atspindi kokią nors angelo misiją, tad sustojęs ir perskaitęs jo dedikaciją, nejučiomis imi prašyti paramos toje srityje. Taigi, mes ten prašėm užtarimo palaikant taiką, tautų vienybės, palaimos mūsų šeimoms, kantrybės ir kitokios pagalbos. Dvasines gėrybes net sunku nupasakoti, nes kiekvieno asmeninė patirtis labai unikali. Tarp angelų pasijautėme tarsi prie įsikūnijusio kiekvieno mūsų Angelo sargo, kuris mus lydi nuolat per visą gyvenimą. Tokios šventės ir išvykos pristabdo nuo kasdienio bėgimo ir padeda prisiminti, kad esame Dievo mylimi vaikai, per gyvenimą keliaujantys ne vieni, o lydimi Jo mums kiekvienam asmeniškai skirto patikimo Pasiuntinio, kuris prireikus mus nukreipia tinkama linkme. Angelo sargo pagalbos dažnai prireikia ne vien kelyje, bet ir dvasinėse kovose ar net paklydimuose. Kai vaikai jau susirado jų laukiančius angeliukus, visi kartu koplytėlėje giedojome giesmę į Angelą sargą.


Pasimeldę ir padėkoję Dievui už visus džiaugsmus ir puikų orą, pavargę, bet džiugūs, išsiruošėme namo. Pakeliui dar sustojome prie Švč. M. Marijos koplytstulpio, kurį Būdos kaimo bendruomenė įsirengė savo rankomis, pasimeldėme į Švč. Mergelę Mariją Šv. Bernardo malda, o vaikų laukė dar viena staigmena, jie visi buvo apdovanoti Angelo sargo paveikslėliu.

O tada jau atsisveikinome ir kas autobusiuku, o kas savais automobiliais išvykome namo.

Grįždami dalijomės savais įspūdžiais:

Mažasis Nojus (1 m. ir 6 mėn. amžiaus) smalsiai apžiūrinėjo ant kaklo užkabintą angeliuką, kurį su jo vardu, (o vėliau ir su savo vardu) brolis rado pritvirtintą prie angelo statulos.

Vyresnysis, Matas (6 m.), džiaugėsi smagia atrakcija, kai lakstė su s. Ramute ir kitais vaikais, kai apsikabindavo kiekvieną angelą ir bandė „mėgdžioti“ skulptūras. Ypač džiaugėsi ta akimirka kai rado angeliuką su savo vardu ir visas dėmesys buvo jam. Tėtis džiaugėsi, kad džiaugiasi šeima, o mama savo patirtį ir džiaugsmus išdėstė aukščiau.

Dabar angeliukai mūsų namuose kabo gerai matomoje vietoje, tad kartais iškyla naujų klausimų ir pasvarstymų. Šitos išvykos nepamiršime, nes prisilietėme prie to, kas mus lydi kasdienybėje nors ir nematoma, bet jaučiama parama. Sesė Ramutė buvo regimas ir kartu bėgantis Angelas sargas mūsų vaikams. Šito bėgiojančio Angelo sargo dėka, mūsų visų patirtis Angelų kalvoje, buvo sustiprinta ir užtvirtinta.

Dėkojame parapijos klebonui mons. V. Grigaravičiui už galimybę ir s. Ramutei už kvietimą ir  suteiktą džiaugsmą mūsų mažiesiems ir mums, tėveliams.

Svajūno ir Laimos Tamulių šeima, 2016 m. Angelų sargų šventė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015