Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Parapijos šeimų bendruomenėje - Pokalbis apie adoraciją su kun. Algiu Vaickūnu (2016-10-13)

Paskelbta: 2016-10-13
 

„Adoracija – malonė, gelmė, pokalbis širdimi su Jėzumi, į adoraciją reikia eiti kaip į Rojų“ (Kun. Algis Vaickūnas).


Pastarojo trečiadienio šeimų bendruomenės susitikime apsilankė svečias iš Ignalinos rajono – Rimšės Švč. Trejybės, Gaidės Nukryžiuotojo Jėzaus ir Puškų Švč. M. Marijos, Gailestingumo Motinos parapijų klebonas kun. Algis Vaickūnas. Susirinkimo tema: „Adoracija – paslėptas lobis“.

Susirinkimo pradžioje pagarbinome Viešpatį palaiminimo malda. Kunigas Algis pateikė liudijimą apie savo pašaukimą, kuomet, ieškodamas tikros meilės, būdamas 34 metų patyrė Dievo malonę, išgyveno tarsi Šventosios Dvasios krikštą. Tada gavo vidinį sustiprinimą, kai galėjo viską laisvai palikti ir eiti Dievo jam numatytu keliu.

Susitikimo metu kunigas emocionaliai, įtraukiančiai, uždegančiai kalbėjo apie adoracijos malonę, aktualumą šiam laikmečiui, kuomet dažnai žmonės vidiniai tušti, liūdni, nelaimingi, vieniši, susikoncentravę į materialinę gerovę, daug ką darantys tik iš išskaičiavimo. Dažnai žmonės teisinasi, kad neturi laiko maldai, adoracijai, tačiau problema yra ne laiko, o meilės trūkumas, nes, kai ką nors myli, tam laiko randi.

Bažnyčios Europoje tapę dažniau muziejais nei maldos namais. Adoracijai – gyvam bendravimui su gyvu Kristumi – reikia pasiruošti: išvalyti širdį, išsilaisvinti nuo rūpesčių, pasimelsti palaiminimui, susivienijimui su Dievu.

Klebonas adoraciją suskirstė į 4 etapus: grynoji adoracija, kuomet daliniesi meile su Jėzumi, dėkojimas, kad esi, kad Jėzus yra, atsiprašymas ir intencijų pateikimas. Adoracijos trukmė kiekvienam gali būti individuali, konkrečių rekomendacijų kunigas nepateikė, svarbiausia melstis širdimi ir tol, kol patirsi Jėzų. Adoracijos metu pasiliekame vieni su gyvuoju prisikėlusiu Kristumi. Jėzus įkvepia mums Šventąją Dvasią, spinduliuojant Dievo meilei ir šviesai, mes išsiskleidžiame, širdis prisipildo džiaugsmo, meilės, vilties. Dievas mus pripildo kaip tuščią taurę, o mūsų pareiga garbinti Dievą. Kai pats nepasipildai, negali ir kitiems duoti. Kuo didesnis mūsų troškimas, tuo labiau mūsų dvasia atsiduoda Dievo dvasiai. Jei nesugebi atsiverti Dievui, išeini nelaimingas. Adoravimui reikia atviros, nuolankios širdies. Protas gali būti kliūtimi patirti adoracijos dovaną.

Kunigas paliudijo savo ir kitų kunigų išgydymą per Eucharistiją. Kunigas mato adoracijos malonę liūdniems, depresiškiems, vienišiems žmonėms – leidimą Jėzui jiems padėti. Adoracija – begalinis sveikatos , palaiminimo šaltinis.
 

Rasa Meištienė, Šeimų bendruomenės narė
Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015