Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį pasitinkant....Nepriklausomybės keliu (2016-08-29)

Paskelbta: 2016-08-29

Nepriklausomos Lietuvos keliais einame nuo dvidešimtojo amžiaus pradžios. Rengiamės pasitikti šimtmetį jau dabar, atversdami Laisvės istorijos puslapius. Tačiau nedaug kam žinoma, kad pirmieji jos puslapiai pradėti rašyti 1916 metų gegužės 30 – birželio 4 dienomis. Pirmojoje Lozanos (Šveicarija) konferencijoje buvo pasisakyta už visišką Lietuvos nepriklausomybę. Informacijos biuras svarstė klausimą, koks turėtų būti atsikuriančios Lietuvos įvaizdis, iškilo šalies žemėlapio bei pirmojo pašto ženklo reikalingumas. Beveik du šimtmečius Lietuvos sienos nebuvo žymimos jokiame pasaulio žemėlapyje, vietovardžiai buvo rašomi lenkų, vokiečių bei rusų kalbomis. Šis titaniškas darbas buvo patikėtas Juozui Gabrui Paršaičiui ir Vladui Daumantui (Dzimidavičiui), kurie parengė ir išspausdino Lietuvos žemėlapį su istorinėmis ribomis nuo karaliaus Mindaugo valdymo metų bei pašto ženklo prototipą (lipinuką). Šie originalūs dokumentai eksponuojami parodoje „Nepriklausomybės keliu“, kuri atidaryta Kauno Kristaus prisikėlimo bazilikos parodų galerijoje. Parodoje eksponuojami pirmieji atsikuriančios Lietuvos pašto ženklai, žemėlapiai, vokai, autografai. Nemažai medžiagos skirta Nepriklausomos Lietuvos prezidentams. Paroda, eksponuota Šveicarijoje, konferencijos metu „Laiko ženklai kultūros istorijoje“, kurioje paminėti iškilūs lietuvių šviesuoliai, tuomet ten gyvenę, dirbę. Paroda papildyta naujais eksponatais, bylojančiais apie Lietuvių pasiekimus pasaulyje, apie nepakartojamus kosmonautų, mokslininkų, kultūros veikėjų darbus. Apie ženklus, pašto vokus su autografais, apie susitikimus su Lietuvos prezidentais, Baltijos kelio dalyviais parodos autorius Henrikas Kebeikis parengė ir virtualią parodą, kuri, lydima išsamaus pasakojimo, buvo demonstruojama renginio metu.


XXVII knygos mėgėjų draugija, kartu su partneriais – Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija ir bendruomenės centru „Žaliakalnio aušra“ ir renginio iniciatore LR Seimo nare Vince Vaidevute Margevičiene pakvietė susipažinti su mūsų valstybės atgimimo istorija. Džiugu, kad sulaukėme iškilių tautiečių iš JAV - garsios Biržų krašte Variakojų giminės atstovo, Nepriklausomybės karų aktyvaus dalyvio, Panevėžio bataliono kūrėjo, Susisiekimo ministerijos valdytojo, Krašto apsaugos ministro pulkininko leitenanto Jono Variakojo sūnaus - Jono Variakojo.


Svečias Jonas Variakojis jau nuo 1986 metų vadovauja filatelistų draugijai „Lietuva", įkurtai 1946 m. ir leidžiančiai savo žurnalą. Draugija buvo įsteigta 1946 metais Čikagoje (JAV). Jos pagrindiniai tikslai - suvienyti filatelistus, padėti jiems tyrinėti Lietuvos pašto ženklus ir filatelijos istoriją, skleisti informaciją apie Lietuvos filateliją, leisti žurnalą, proginius vokus, rengti filatelijos parodas. Draugija - dvikalbė (lietuvių ir anglų kalbos) organizacija šiuo metu turinti virš 150 narių, kurių dauguma - lietuvių kilmės filatelistai, bet yra ir lietuviškai nemokančių. Daugiausia narių gyvena JAV, yra jų ir Lietuvoje, Vokietijoje, Kanadoje, Japonijoje ir Australijoje. Kalbėdamas apie eksponuojamą parodą, p. Jonas Variakojis padėkojo už galimybę būti drauge su Kauno kolekcininkais, renginio organizatoriais. Ypatingai įvertino parodos autorių, pelniusį ne vieną pasaulinį apdovanojimą už retas parodas Henriką Kebeikį.

Kitas garbingas svečias – Rimantas Dirvonis – ilgametis Lietuvių bendruomenės veikėjas. Daugelį metų R. Dirvonis buvo Šiaurės Amerikos sporto sąjungos vadovas. Nemažai metų darbavosi dienraščio “Draugas” redakcijoje, JAV LB Tarybos narys. Puikiai išmano Lietuvos istoriją ir su malonumu dalinasi savo žiniomis, organizuodamas įvairius renginius. Kasmet, atvykdamas į Lietuvą, dalyvaudamas renginiuose, susitikdamas su buvusiais mokslo draugais, bendražygiais, nepaliauja rūpintis Lietuvių darbais, jų sklaida.

Garbiųjų svečių pasisakymus, pokalbį su kolekcininkais Ričardu Vainora, Romualdu Rimdeika, Leonu Veržbolausku, kitais parodos atidarymo lankytojais, konferencijų salėje klausėmės pranešimų, skirtų Nepriklausomybės akto signatarams. Vyrų, kurie kūrė Nepriklausomą Lietuvą tarpe – iškilūs valstybės veikėjai – XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai – Jurgis Šaulys, Kazys Bizauskas, Mykolas Biržiška, Petras Klimas. Apie juos kalbėjo Draugijos pirmininkė Dalia Poškienė. Klausėmės jaudinančio Vaižganto memorialinio buto – muziejaus vadovo, poeto, daugelio knygų autoriaus Alfo Pakėno pasakojimo apie Juozą Tumą Vaižgantą ir Petrą Klimą. Šias dvi iškilias asmenybes, Draugijos narius, siejo ne tik darbai Lietuvai, jos žmonėms, bet ir artimi giminystės ryšiai.

Alfas Pakėnas paskaitė P. Klimo, Vaižganto laiškų, kurie publikuoti knygoje „Neužmirštamas Vaižgantas“. Turime kuo didžiuotis, nes iškilūs valstybės kūrėjai paliko gilų pėdsaką Kauno istorijoje, Žaliakalnyje – jų vardais pavadintos gatvės, VDU, kitose mokslo įstaigose – auditorijos, įrengtos memorialinės ekspozicijos, prie namų kur gyveno – memorialiniai atminimo ženklai. Nepriklausomybės akto signatarų veikla bus įprasminta atskirame naujojo, VI Draugijos metraščio tome. Istorinėje atminties valandoje kalbėjo atkurtosios Draugijos signataras, prof. Arimantas Dumčius. Svečiams, draugijos nariams padovanojęs tęstinio leidinio „Lietuvių tauta ir pasaulis, XII“ knygą „Jie kūrė nepriklausomą Lietuvos valstybę“. Nuo 1916-ųjų iki dabarties Lietuvos – atkūrusios savo nepriklausomumą, perėjusios Sibiro gulagus, išgyvenusios okupacijas, netekusios daug patriotų, tačiau išugdžiusios stiprios valios žmones, tegu ir pasklidusius po visą pasaulį, bet saugančius istorinę atmintį, kalbėjo Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Ši paroda, knygos, prisiminimai kviečia nepamiršti, kviečia ne vienai atminties valandai burtis vienybei ir tautos tvirtybei.

                            Dalia Poškienė - XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, LUMA prezidentė, LŽS narė.

                            Nuotraukos – str. aut.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015