Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Kelionė „Šiapus ir anapus Nemuno: istorija ir mitai“ (2016-08-15)

Paskelbta: 2016-08-16

Vasaros ir rudens sandūros dieną, rugpjūčio vidury, kai lietaus merkiama žemė visom išgalėm sergsti dar nebaigtą pjauti grūdą, kai surinkti žolynai, o soduos sirpsta obuoliai, literatūrinėn muzikinėn kelionėn išsiruošė ir kauniečiai. Ne po laukus pasižvalgyti, ne gėrybėmis pasidalinti – o pasidalinti tuo, kas pasakyta žodžiu, išdainuota dainose, užfiksuota knygose ar vaizdiniuose.
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salėn po šv. Mišių, po susikaupimo maldoje ir susitaikymo valandoje, skirtoje Žolinės šventei, rinkosi žaliakalniečiai, miesto svečiai....

Kelionė „Šiapus ir anapus Nemuno: istorija ir mitai“ – labai įspūdinga ir įsimenanti.


Ekrane nuo pat Druskininkų iki Kauno, ir tolėliau sukosi tiltų vaizdai. Tūkstantinė filokartijos paroda - Nemuno tiltų istorijos nuotraukos, dokumentai, sukaupta kolekcininko, XXVII knygos mėgėjų draugijos nario Henriko Kebeikio papildė literatūrinę dalį. O joje – abipus Nemuno kraštų legendos, istorijos, sakmės ir padavimai. Tikrasis žodžio maestro rašytojas Laimonas Inis dalijosi kelionių, tyrinėjimų medžiaga, kuri – ir šešiatomėje sakmių ir legendų knygų kraitėje, ir kūrybos kuplaus aruode, kuriame - 67 solidūs literatūros kūriniai. Rašytojas kalbėjo apie Žmogaus ir Gamtos darną, žmogaus būtį ir santykius su supančiu pasauliu, kai dar baltiškųjų kraštų gyventojai mokėsi amato, kai kūrėsi prie upių, upelių ir „kėlė“ žemę. Autorių jaudina žmonių likimai, iš kartos į kartą pasakoti nutikimai, pagoniškieji ir baltiškieji papročiai, kovos su atėjūnais „kryžiokais“ ir kitais grobikais. Kaip sakė L. Inis – ties upių tėvu Nemunu daug amžių gyveno tautos, o upės krantai ir jungė, ir skyrė ten gyvenusius... Ir visa, ką keliaudamas matė, ką girdėjo, ką atrado, savaip sudėjo į legendas ir sakmes, kurios tarsi papildo mūsų istoriją, primena papročius ir tradicijas, išaukština žmonių didvyriškumą, pasiaukojimą, didžiąją meilės jėgą.


Pirmąją literatūrinę dalį su antrąja puikiai sujungė smuikininkės Aldonos Baltrūnienės muzika ir jaunosios Justinos Jančiūnaitės sutartinės. Šventinėje programoje svečiai išgirdo ir naujųjų L. Inio knygų „Sparnuotojo Nykštuko strėlė“ ir romano „Sakmė apie Gervių tiltą“ ištraukų, kurias skaitė Regina Markevičienė ir Vilma Urniežiūtė.
Atskira tema istorinė. Apie ją byloja vienas brandžiausių rašytojo pastarųjų metų kūrinių – romanas „Sakmė apie Gervių tiltą“. Pasitinkant Lietuvos nepriklausomybės 100-metį, minint atkurtosios valstybės nueitą kelią, svarbu žinoti, kas Jos –kūrėjai, kovotojai už laisvę, už jos žmonių tvarų gyvenimą. Dabar, kai daugelį kaimyninių šalių palietė migracijos tema, kai iš karo ir netekčių apimtos Sirijos plūsta pabėgėliai, sunku įsivaizduoti, koks bendrabūvio pavyzdys buvo ir yra Lietuvoje nuo XIV a iki šių dienų taikiai gyvenančių totorių, karaimų tautų likimai. Tai – puikiausias integracijos pavyzdys, kai galima išsaugoti kalbą, papročius, kultūros paveldą. Šių tautų nueitas kelias – garbingas, kaip ir jų palikimas mūsų istorijoje, literatūroje.
 Vienu iš svarbių literatūros kūrinių, dar labiau suartinusių bendrystę su karaimų bendruomenės žmonėmis tapo rašytojo Laimono Inio knyga „Sakmė apie Gervių tiltą“.


Iškiliai sutikta Trakų pilies Didžiojoje menėje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Kauno šv. Jurgio konvente, knyga nutiesė tiltą į istorijos aidesį, atsiliepiantį dabartyje. Rašytojas savo knygai žinių sėmėsi iš istorinių šaltinių, lankėsi kariamų gyvenamose vietose, rinko medžiagą ir neįprastai, bet labai meniškai išreiškė karaimų kelią nuo Vytauto Didžiojo laikų iki šių dienų. Autorius kalbėjo apie šiltus susitikimus su Romualdu Tinfavičiumi, Aleksandru V. Zajančkausku, pirmąja knygos “skaitytoja“, susipažinusia dar su knygos rankraščiu dr. Halina Kobeckaite.
Knyga, liudijanti apie abiejų tautų draugystę, svarbi mūsų skaitytojui įvairias aspektais. Jos, kaip minėjo autorius, karaimai laukė 600 metų... L. Inis paminėjo ir apie susitikimą su akademiku Romualdu Grigu, kuris, kaip ir pats rašytojas sako – knyga apie žmogaus sielą. Knygos herojės Karos vardo reikšmė ir yra – siela... nemari, slaptinga...


Renginio organizatoriai – XXVII knygos mėgėjų draugija ir bendruomenės centras „Žaliakalnio aušra“ (pirmininkė Regina Markevičienė) dėkingi Kristaus Prisikėlimo bazilikos monsinjorui Vytautui Grigaravičiui, bažnyčios bendruomenei, Henrikui Kebeikiui, visiems, kurie padėjo surengti renginį, atėjo pasidalinti, pabūti drauge.

Parengė Dalia Poškienė XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė LUMA prezidentė LŽS narė.
 Nuotraukos – Vladimiro Beresniovo, LŽS, XXVII knygos mėgėjų draugijos nario.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015