Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Pagyvenusių žmonių popietėje – Rūpinkimės širdyje turėti ramybę... (2016-06-29)

Paskelbta: 2016-07-01

Tai Palaimintojo Jurgio Matulaičio žodžiai. Paskutinioji devintųjų pagyvenusių žmonių sambūrio „Senjorai“ metų popietė birželio 29-ąją.

Ją pradėjau skaitydama mintis iš Palaimintojo Jurgio Matulaičio dienoraščio, nes jos kiekvienam senjorui , nuėjusiam ilgą gyvenimo kelią, gali būti kaip stipriausias vaistas dvasinei atgaivai. Į gyvenimą Palaimintasis žiūrėjo atviromis akimis ir priėmė jį tokį, koks jis yra – sunkų, erškėčiuotą. Jis sakė:„Žemė ne rojus, o žmonės ne angelai ir čia neįmanoma gyventi be kryžiaus. Tačiau visados rūpinkimės turėti širdyje ramybę ir sekime gaivinti tą bruožą kituose“. Gilinantis į jo mintis būtų galima manyti, kad jis neturėjo ramybės: „Ar išeis kas iš mano sunkaus ir vargingo darbo, vienas Dievas težino. Nors mano darbus žmonės vadina tuščiomis svajonėmis, bet svajoti aš neturiu kada. Jei nieko neišeis iš mano darbo, tai manau, kad Dievas priims bent mano gerus norus ir už juos atlygins.

O tai mums visiems turi labiausiai rūpėti. Aš atsidaviau Kristui, kuris ėjo darbų, vargų ir kryžiaus keliu. Todėl pats eisiu tuo keliu, kol galėsiu ir kiek pajėgsiu. Duok, Dieve, kad dėl Tavęs ir Tavo Bažnyčios dar daugiau galėčiau dirbti, vargti ir kentėti. Duok, kas sudegčiau, kaip ta žvakė ant altoriaus, nuo darbo kaitros ir meilė ugnies dėl Tavęs ir Tavo Bažnyčios“.

Po susikaupimo valandėlės senjorai Vida Petkevičienė, Laima Zasimauskienė,Vitalija Valionienė, Akvilė Eigminaitė, Lili Čepauskienė, Veronika Chaladauskienė, Vida Gailiūnienė, Danutė Iliuškaitienė, Zenonas Kunevičius ir kiti dalinosi mintimis apie kartu praleistą laiką, džiaugdamiesi, kad šiame būryje atrado šeimą, susitiko su žymiais žmonėmis, išgirdo daug naujienų, aplankė daug Lietuvos bažnyčių, kultūros ir meno objektų.

Gimusi bendrystė sujungė ne tik susitikimams popietėje, bet išmokė ištiesti pagalbos ranką kitam sambūriečiui. Skuba vienas kitam į pagalbą susirgus , aplanko. Pabendravę keletą valandų - visi dalyvavome šv. Mišiose, prašydami Dievo palaimos ir Mergelės Marijos globos. Atsisveikinome: „Iki susitikimo pirmąjį rugsėjo trečiadienį.“

Rima Lipšienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015