Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Pagyvenusių žmonių sambūrio „Senjorai" išvyka į Zanavykų kraštą (2016-06-07)

Paskelbta: 2016-06-13

Ten, kur gyveno jotvingiai, sūduviai...

Ankstyvą ir vaiskų birželio 7-osios rytą prie mūsų Šventovės rinkosi pagyvenusių žmonių sambūrio senjorai, pasiruošę išvykon į Zanavykų kraštą. Mus malda išlydėjo, palinkėdamas prasmingos piligriminės kelionės, vikaras kun. Linas Šipavičius.

Nors kelias netolimas, bet, kol pasiekėme Zyplių dvarą, pakako laiko papasakoti Šakių krašto ir miesto istoriją. Be abejo, pirmiausia aplankėme Zyplių dvaro vežiminėje įsikūrusį Zanavykų muziejų. Gidas Vidmantas Dėdynas supažindino su ekspozicija , pasakojančia apie čia gyvenusių žmonių buitį ir gyvenimo ypatumus. Apžiūrėjome buities rakandus, įrankius, padargus, rūbus, susipažinome su garbiais žmonėmis, garsinusiais ne tik šį kraštą, bet ir Lietuvą. Pagrindinio Zyplių dvaro pastato duris atvėrė gidė Rima Bakienė ir atskleidė daug dešimtmečių trukusią dvaro gimimo, griūties ir atstatymo istoriją , kviesdama apžiūrėti labai turtingą ir gausią ekspoziciją. Kiekvienas kampelis skleidė daug informacijos apie mūsų kultūros lobius. O parkas dvelkė ramybe.


Šakiai. Miesto centre paklausėme kariliono atliekamų melodijų, aplankėmė tautos atgimimo šauklio dr. Vinco Kudirkos paminklą , prisimindami jo darbą Šakiuose, kai jis čia atvyko dirbti tik baigęs universitetą. Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Mus pasitiko ir bažnyčios istoriją papasakojo dekanato referentė Jolita Prasauskaitė. Sužinojome, kada buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, kada iškilo nauja mūrinė, kaip buvo suniokota karo metais ir kaip pakilo gyvenimui. Jolita taip pat aprodė Šakių dekanato muziejų, kuris nustebino eksponatų gausa, papasakojo apie veikiančia institucijas. Atsidėkojome auka bažnyčiai.


Gelgaudiškis – seniausia Šakių rajono gyvenvietė, prigludusi prie žilagalvio upių tėvo Nemuno, garsėjanti vienu originaliausių ir didžiausių Lietuvos dvarų XIX a. architektūros ansambliu. Dvaro ponas Saulius, žaismingai pasakodamas, aprodė rūmus. Iš jų lydimi pono patraukėme dvaro parko takais. Taip prasidėjo teatralizuota kelionė. Pirmoje stotelėje - Žvaigždėje, kur susikerta aštuoni keliai, mus pasitiko medžiotojai su vaišėmis. Nelengva būti grupės vadovu, nes medžiotojai man įbruko šautuvą, liepė surasti aukštai medyje tupintį uodą ir ... nušauti. Pataikiau... Prie Asesoriaus kapo triūsė baudžiauninkės, verkė žąsis praganiusi piemenaitė. Jos pavaišino iš dvaro virtuvės nugvelbtu sūriu...Trečioje stotelėje, Velnio kalne, pasitiko išsipustę ponai, muzikantai ir dainininkai. Ir vėl vaišės - naminė gira, kropeliai /zanavykų kulinarinis paveldas/. Atsidėkodami už labai įdomią trijų valandų pažintinę ir linksmą kelionę, padainavome mūsų senjorų himną. Gelgaudiškyje aplankėme Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčią. Klebonas Kęstutis Sprangauskas papasakojo ne tik bažnyčios istoriją, bet ir apie parapijos gyvenimą. Mūsų nuoširdi padėka – kukli auka, o klebonas pažadėjo, aukodamas šv. Mišias, prisiminti ir mus.

Paskutinis mūsų sustojimas –Sudargo piliakalniai. Priminiau Sudargo piliakalnių istoriją, apipintą legendomis. Čia reikia pabūti, pasigėrėti, pasidžiaugti ir pasididžiuoti, kad Lietuva - neapsakomai graži, turtinga. Medžių paunksmėje turėjome agapę. Pirmiausia malda padėkojome Dievui už Tėvynę ir mums suteiktą galimybę jos turtus pažinti. Grįžome į Kauną per Jurbarką panemuniais. Ar gali pabosti? Gal truputį ir pavargę, bet kupini įspūdžių, stiprių emocijų ilgai prisiminsime kelionę, kur gyveno jotvingiai, sūduviai...

                                         Rima Lipšienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015