Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Pagyvenusių žmonių popietėje - Eucharistinio įvykio istorija (2016-04-13)

Paskelbta: 2016-04-19

Apie tai kas įvyko Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Sokulkoje, papasakojau senjorams balandžio 13-osios popietėje. 2008 m. spalio 12 d., dalindamas Šv. Komuniją, vienas kunigas išmetė ostiją ant altoriaus laiptelio. Jis pakėlė ją, laikantis liturgijos , įdėjo į mažą indelį su vandeniu.

Šventoji Ostija paprastai ištirpsta. Ostijai ištirpti prireiks laiko, tai buvo perpilta į kitą indą ir padėta į zakristijos seifą. Po savaitės inde buvo grynas vanduo,o centre susiformavęs darinys, panašus šį kraujo krešulį.

Bialystoko arkivyskupas atvyko į Sokulką su kancleriu, kunigais, profesoriais ir nurodė saugoti Ostiją ir stebėti. Ji buvo perkelta į Dievo Gailestingumo koplyčią ir patalpinta tabernakulyje.


2011m. perkelta į bažnyčią. Metus apie tai nebuvo skelbiama, aiškinantis, kaip elgtis, nes tai buvo ženklas iš Dievo ir reikėjo nuodugniai ištirti. Patomorfologinius tyrimus atliko du Bialystoko patomorfologai atskirai, bet abiejų nuomonė sutapo, kad tai yra žmogaus miokardo audinys arba mažiausiais gyvo organizmo audinys.

Sokulkos įvykis neprieštarauja Bažnyčios tikėjimui ir patvirtina, kad konsekracijos metu tariami žodžiai Šv. Dvasios galia paverčia duoną į Kristaus kūną, o vyną į Jo kraują.

Nuo šiandien Sokulkoje Švč. Sakramentas garbinamas visą dieną. Eucharistijos stebuklas įvyksta kiekvieną kartą, kai yra aukojama Šventa Auka, Sokulkoje įvyko dvigubas stebuklas .

Ką privalome mes daryti? Popiežius Benediktas XVI mus moko: “Eucharistijoje Dievo sūnus ateina susitikti su mumis ir trokšta tapti viena su mumis. Eucharistinė adoracija paprasčiausiai yra natūrali Eucharistijos šventimo, kuris yra aukščiausias Bažnyčios adoracijos veiksmas, pasekmė“.

Antroje popietės dalyje senjorai išgirdo pasakojimą, kaip prieš daugiau nei šimtmetį Palangoje , Birutės kalno pašonėje, iškilo Palangos rūmai. Tai grafo Felikso Tiškevičiaus gyvenimo ir jo šeimos istorija. Kas projektavo rūmus ir parką, kas atsitiko istorijos verpetuose, kaip nukentėjo karo metais ir kas ten vyko sovietmečiu?

Kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, vienintelis likęs gyvas Felikso Tiškevičiaus palikuonis Alfredas Tiškevičius parašė laišką tuometinei valdžiai, kad pasiruošęs visa, kas pagal įstatymą jam priklauso, padovanoti Lietuvai. Už padovanotus rūmus jis gavo butą Vilniuje ir piniginę kompensaciją, kuri jo sąskaitoje atsirado kelios dienos prieš mirtį... Daugiau kaip prieš metus po rekonstrukcijos duris atvėrę rūmai spindi buvusia didybe.

Rima Lipšienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015