Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Įspūdžiai iš šeimų kalėdinės šventės (2016-01-10)

Paskelbta: 2016-02-08

Po kelių savaičių smarkiai spaudusio šaltuko, 2016 metų sausio 10 dienos rytas išaušo visiškai nešaltas - tarsi Dievulio duotas palaiminimas, leidžiantis su mažais vaikučiais nukeliauti iki Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos švęsti Jėzaus Kristaus Krikštą ir kalėdinę šeimų šventę.

Vos įžengus į šventovę, mus pasitiko parapijos šeimų sielovados vadovė ses. Ramutė Budvytytė, kuri paprašė nešti degančią žvakutę prie altoriaus, kaip atnašą už ką tik gimusius kūdikėlius. Dar viena šeima prieš mus nešė pirmąją žvakutę už kūdikių besilaukiančias šeimas.


Mes, be abejo, džiugiai sutikome. Buvome nepaprastai laimingi dalyvaudami šioje gražioje atnašų procesijoje! Mano ketverių metukų sūneliui staiga neberūpėjo įprastiniai "reikalai", atliekami šv. Mišių eigoje, ir nekantriai laukė, kada gi mes keliausime su žvakute šventovės priekio link. Jis ramiai keliavo įsikabinęs į vežimėlio rankeną, kuriame ramiai gulėjo, tačiau viską stebėjo mažasis septynių mėnesių broliukas.

Prie altoriaus mūsų laukė klebonas mons. Vytautas Grigaravičius, kuris priėmė mūsų atnašą ir suteikė kiekvienam palaiminimą. Mane ši procesija labai pakylėjo ir leido pasijusti aktyvia šv. Mišių dalyve. Ypatingai nustebino lauknešėlis, kuris buvo siunčiamas parapijos šeimai, susilaukusiai šeštojo vaikelio - koks nuostabus paramos ženklas tai šeimai, bylojantis, jog visa bendruomenė yra kartu su jais šiuo nuostabiu, tačiau, esu įsitikinusi, pilnu iššūkių laikotarpiu!

Vidurdienį, mano jauniausiajam sūneliui užsnūdus antrajam miegeliui, nukeliavome į bazilikos konferencijų salę dalyvauti šeimų kalėdinėje šventėje. Ten jau linksmai "dūzgė" vaikai, šnekučiavosi tėveliai, maloniai viską stebėjo susėdę seneliai. Mes pirmą kartą dalyvavome tokiame šios bendruomenės suėjime, todėl mano keturmetis buvo tvirtai įsikibęs man į ranką ir nė neketino jos paleisti.


Tačiau, įsibėgėjus šventinei programai, o ypač atbėgus žvitriam Kalėdų Seneliui, maniškis paleido mano ranką ir smagiai (nors ir rimtu veidu) šoko su kitais vaikučiais. Visi tėveliai, mamytės, močiutės ir seneliai buvo nepaprastai malonūs ir paslaugūs - viena močiutė pasisiūlė prižiūrėti miegantį mažylį prieangyje, (kad galėčiau aktyviau dalyvauti programoje). Vėliau, vos priėjus prie stalo su mažyliu, tuoj pat kas nors pasisiūlydavo patarnauti – ar arbatos įpilti, ar mažajam picos gabalėlį paduoti ir t.t.

O visa šventės programa vyko sklandžiai: dvasininkų palaiminimai, mažylių pasirodymai, giesmelės giedojimas, Kalėdų Senelio programa, bendros vaišės, Kalėdų Senelio dovanos ir kt. Laikas nepaprastai smagiai ir greitai prabėgo. Išėjome iš šventės tiesiog pakylėti, o mažiausiasis saldžiai užmigo, vos uždarius bazilikos duris...

Norime nuoširdžiausiai padėkoti ses. Ramutei už puikų organizavimą ir galimybę mums dalyvauti bendruomenės šventėje ir visoms Jaunų šeimų ratelio šeimoms. Iš Dievo sklindančią malonę pajautėme jau šiek tiek anksčiau – mažylių adoracijos programoje, vykusioje Advento metu mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Tą darganotą dieną taip pat grįžome tarsi ant sparnų, tiesiog sklidini šv. Kalėdų laukimo. Tikrojo laukimo. Lai Dievas nepaliauja laiminti ir saugoti jaunas šeimas bei visą Kristaus Prisikėlimo parapijos bendruomenę! Mes esame nepaprastai laimingi, galėdami tapti šios bendruomenės mažyte dalelyte.


Fotografijos   Astos, Tomo ir Viktorijos
(kalba netaisyta)
Aurelija Berankienė su šeima

 

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015