Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Kauno M.V.J. Kristaus Prisikėlimo bazilika. Bendruomenei reikia šeimos, tikėjimui – namų (2016-01-06)

Paskelbta: 2016-01-08

Nors sakraliniai pastatai buvo yra ir bus religingųjų prieglobstis, o iš prieglobsčio daug nereikalaujama, svarbiausia – maloni ir rami atmosfera maldai. Tačiau XXIa. žmogui daugiafunkciniai pastatai nėra naujiena, net gi – būtinybė. O, turbūt, svarbiausia yra šių pastatų funkcijos prisitaikymas prie mūsų poreikių. Nauji ir drąsūs architektūriniai sprendimai ne tik techniškai plečia akiratį, bet ir pačią pastato tapatybės sampratą. Tik ar bet kuris pastatas gali tapti bendruomenės namais? Kodėl mes renkamės išskirtinius statinius savo susitikimams? Ar tai pakeičia susibūrimo prasmę?

Čia galime paminėti moderniąją Kauno M.V.J. Kristaus Prisikėlimo baziliką, kuri yra ne tik maldos namai, tikras lietuvių tautos dvasinio atgimimo ir laisvės simbolis, bet ir gyva miesto kultūros dalis, bandanti suburti žmonės, nesvarbu kokį tikėjimą jie išpažintų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1922 m. Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, kilo idėja pastatyti bažnyčią kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolį. Kauno Žaliakalnyje, ant šlaito, Žemaičių g., iš visų pusių miestiečiams ir miesto svečiams puikiai matomą baltą didingąją Paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią su 70 metrų aukščio bokštu. Ši modernios architektūros bažnyčia turi sudėtingą istoriją, savo pradžia siekiančią tarpukario Lietuvą ir aktyviai bei entuziastingai joje kurtą tautos gyvenimą. Vos užbaigus pagrindinius statybos darbus 1940 m. bažnyčia buvo nusavinta sovietų valdžios.


Nuo 1952 m. rekonstruota ir pritaikyta Radijo gamyklai. Didžiulėmis pastangomis atstatyta atkūrus Nepriklausomybę Lietuvoje, o dabar - mėgstama ir lankoma Kauno šventovė ne tik kaip sakralinio pobudžio pastatas, bet kaip atgautos laisvės paminklas, nuostabus Lietuvos architektūros modernizmo atspindys. Tautos šventovėje, kuriai 2015 m. balandžio 6 d. suteiktas bazilikos titulas, taip pat vyksta įvairūs kultūriniai projektai, koncertai ir parodos. Latvių kilmės architektas K. Reisonas šiame savo kūrinyje įkūnijo tuomet vyravusį racionalizmą – išraiškingą ekonomišką paprastumą – aiškų vertikalių ritmą bazilikiniam tūriui.

Tai būdinga to meto kūrybai – lakoniškomis priemonėmis išreikšti idėją, nepiktnaudžiaujant detalėmis, beje , tai protestantų bažnyčioms artima stilistika. Bažnyčios erdvė trinavė, bazilikinė. Architektūra monumentali ir lakoniška, stačiakampio plano, su balkonu vargonams ir chorui, įėjimais iš visų pusių, su dviem keturkampiais bokštais – mažuoju virš centrinio altoriaus (pietvakarių pusėje) ir didžiuoju 70 2008 m. ties pagrindiniu įėjimu. Plokščias stogas, kuriame įrengta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia bei apžvalgos aikštelė.

Žinoma, bendruomenės namais gali tapti bet kas kitas – konferencijų salė, atviras kiemas, parkai ar bet kuri kavinė patogioje lokacijoje. Tačiau žmones jungianti bendrystė tokia tvirta ir, daugeliui jų, tokia svarbi, jog susitikimų vieta taip pat turėtų būti prasminga. Ko gero, būtent todėl neretai pasirinkta erdvė ir būna sakralinio tipo pastatai. Jų didybė ir atmosfera sustiprina pojūčius, todėl bendras susibūrimas įgauna didesnę prasmę platesniu aspektu. Bendruomenė susieta ne tik nuolatiniu ar laikinu bendradarbiavimu, ją taip pat jungia emociniai ryšiai ir bendrumo jausmas. Organizuota bendruomenė yra vienas pagrindinių atviros visuomenės veiksnių. Žmonės randa daug bendrų interesų: tautinių, kultūrinių, ekonominių, religinių, profesinių.

Panaši nuomonė į tam tikrus gyvenimo aspektus juos jungia drauge, o dalindamiesi įvairiais sumanymais ar žiniomis žmonės augina darnią ir gražią socialinę aplinką. Kauno M.V. J. Kristaus Prisikėlimo bazilika atitinka visus sakralinius poreikius, bet šis pastatas taip pat tarnauja miesto kultūros plėtrai, benduomeniškumui.

Bazilikoje, šalia konferencijų salės ir kolumbariumo – patalpa būsimajam muziejui. Jame bus galima susipažinti su Kristaus Prisikėlimo bazilikos istorija (praeitimi ir dabartimi), dabar čia vyksta įvairūs muzikos koncertai, meno parodos. Šalia parodų salės – nemaža konferencijų salė su vestibiuliu. Laisvu nuo pamaldų ar šv. Mišių metu čia vyksta parapijos susirinkimai, grupių užsiėmimai, seminarai, posėdžiai. Tai pritraukia įvairaus amžiaus žmonių grupes ir visai nesvarbu, ar jie yra tikintys.

Šį statinį galime priskirti prie pavyzdinių - jo išorė ir pagrindinė religinė funkcija visiškai negasdina nei kito tikėjimo žmonių, nei jo neturinčiųjų. Negalime pamiršti ir jau minėto plokščio stogo, su Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia. Ant Kristaus Prisikėlimo bazilikos stogo įrengta 45x13 m dydžio terasa, nuo kurios atsiveria įspūdinga Kauno miesto panorama. Į terasą galima patekti pro šonines duris į viršų lipant laiptais arba keliantis liftu. Šv. Mišių metu terasoje gali tilpti apie net 2000 žmonių. Terasos gale esančiame mažajame bokšte įrengta kukli Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia žuvusiems už laisvę atminti, o projekto autorius – architektas Algimantas Sprindys.

Toje pačioje terasos koplyčioje teikiami Santuokos ir Krikšto sakramentai, vyksta rekolekcijos nedidelėms grupėms, o tai pat tai puiki susitikimų vieta, bei prasmingas laiko praleidimas. Pastatų sampratos transformacija nori to ar ne, keičiasi pagal žmonių poreikius. Visi kada nors pastatyti monumentai, didingi, ar mažiau didingi architektūros pastatai tarnauja žmogui, todėl jų kažkada buvusi vienintelė funkcija, dabar keičiama keliomis ar keliolika. Bažnyčios samprata taip pat pagaliau kinta.

Tai nebėra statinys, kuris daugeliui asocijuojasi su vienatve, šaltomis sienomis ar netgi nemaloniais kvapais. Šiltas, jaukus bendravimas ir renginių įvairovė kviečia susiburti, kalbėtis ir dalintis patirtimis. Žmonės didelę reikšmę skiria vietos pasirinkimui - ne veltui sakralinių vietų išnaudojimas kultūros ir bendruomenės plėtrai jungia juos morališkai ir dvasiškai.

Svarbiausia, kad šios vietos neįpareigoja religine prasme – bet kurio tikėjimo, ar net jo neturintis žmogus gali lankytis bazilikoje rengiamuose susitikimuose. Visa tai kuria bendrą ir darnią visuomenę, stereotipiškai neskaldo ar neneigia mūsų pasirinkimų – kas ir yra svarbiausias šiuolaikinės kultūros variklis – laisvė rinktis.

Faktinė informacija imta iš www.prisikelimas.lt


Parengė Toma Šimkutė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015