Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Gavėnios rekolekcijos Šventojoje žemėje (2015-02-28)

Paskelbta: 2015-03-03

Kovo pabaigoje, visą savaitę, Kristaus Prisikėlimo parapijos šeimų bendruomenės nariai dalyvavo gavėnios  rekolekcijose Šventojoje Žemėje. Rekolekcijoms vadovavo parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius.


Įspūdžiais apie rekolekcijas dalinasi Šeimų bendruomenės narė  piligrimė Danguolė.

Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos šeimų bendruomenė šių metų Gavėnios rekolekcijas nusprendė atlikti Šventojoje Žemėje, todėl jau pirmąjį Gavėnios sekmadienį mes buvome Izraelyje.

,,Eidami su malda pamažu galime suprasti prieš mus tais pačiais keliais ėjusį Dievą - Jis nežiūri į mus iš aukšto, Jis mūsų kelionės draugas“ - rašė Jonas Paulius II.Su šiais mus padrąsinančiais žodžiais mes ir leidomės į šią - Gavėnios - trumpos meilės istorijos - kelionę.

Esu dėkinga, kad visos kelionės metu jaučiau mūsų Ganytojo, klebono mons. V. Grigaravičiaus, padrąsinantį žvilgsnį, girdėjau Jo ištartą žodį.

Beje, prieš rašydama įspūdžius apie šią piligriminę kelionę, pagalvojau, kad mūsų, Kristaus Prisikėlimo parapijos, šeimų bendruomenę šiose rekolekcijose tikrai lydėjo Šventoji Dvasia ir, žinoma, pats klebonas mons. su minėtais palinkėjimais.
Prisipažinsiu, kad nuvažiavusi į Izraelį, labiausiai mintimis buvau su savo artimaisiais, gyvaisiais ir mirusiais, už kuriuos kiekvieną dieną mūsų Ganytojas aukojo šv. Mišias. Už save ir už juos buvo kalbamas Švč. Mergelės Marijos rožinis, Dievo Gailestingumo vainikėlis. Kalbėjome rytmetinę ir vakarinę, skaitėme Liturgines valandas, giedojome giesmes.

Labiausiai mane palietė Kristaus Kryžiaus kelias. Kadangi Šventojoje Žemėje lankiausi antrą kartą, tai galiu dar kartą paliudyti, kaip mūsų širdis paliečia tie įvykiai, kurie įvyko Kristui atėjus į šią žemę. Sustojome stotelėje, kur motinos Marijos žvilgsnis susitinka su sūnaus, visų, net mokinių, palikto, pažeminto ir iškankinto, atstumto ir apspjaudyto, Kristaus žvilgsniu. Užėjome į bažnyčią sukalbėti rožinio maldą. Kaip įprasta, klūpėdami meldėmės. Pajutau, kad negaliu kalbėti. Akyse kaupėsi ašaros. Pajutau, kaip gerai, kad šalia esantys gali melstis, kad galiu išgyventi tai, kas jau metų metais buvo susikaupę. Išsisakyti ir išsikalbėti Kristui, ką jaučiu. Nuostabiausia tai, kad, kai pažvelgiau į altorių, ant jo buvo pats Kristus Švenčiausiajame Sakramente. Tuomet supratau, kad jau moku jausti širdimi, Šventajai Dvasiai padedant. Pajutau, kaip Kristus mus gydo ir stiprina, ragina nebijoti.

Nuvežėme į Šventąją Žemę savo rūpesčius ir skausmus. Artėjant prie Jeruzalės, aukštutinėje Judėjoje, padaugėja akmenų: laukai, kalvos, pievos nuklotos įvairiausio dydžio akmenims. Vienas Izraelio rašytojas sugalvojo nuostabų paaiškinimą: „Pranašas Ezekielis rašo: „Išimsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu jums jautrią širdį“ (Ez36,26). Šie akmenys aplink Jeruzalę yra tos akmeninės širdys, kurias paliko milijonai piligrimų šventajame mieste gavę tikras širdis.“

Sakoma, keliauti po Šventąją Žemę - tai tarsi eiti gražiausią dvasinių pratybų kursą per grožio kupiną turistinę kelionę! Šioje kelionėje mus lydi slėpininga ir paveiki Kristaus DVASIOS jėga, kurią nuolankiai priimame per Eucharistijos šventimus, žyminčius svarbiausias šios kelionės vietas. Tomis akimirkomis Kristus dalyvauja su visais savo darbais ir leidžia pajusti jų vaisius.

Važiavome ir padėkoti Dievui už visas mums suteiktas gyvenimo malones, kad pasisėmę dvasinių Gavėnios dovanų, galime grįžti į tėvynę Lietuvą, kur, tikiu, galėsime dalintis su mūsų sesėmis ir broliais jau Gimtojoje žemėje...

Fotogfrafijos Laisvūno Vizbaro

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015