Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Pagyvenusių žmonių popietėje - Tėvynės vieškeliu žengiu aušros aš pasitikt... (2014-09-17)

Paskelbta: 2014-09-24

Viename iš savo eilėraščių prieš keletą metų išleistame almanache „Duc In Altum“ rašė Nerijus Pipiras. Nuo pavasario kun. Nerijus dirba mūsų parapijoje vikaru. Dar besimokydamas Kauno kunigų  seminarijoje, jis ne kartą atliko pastoracinę praktiką Kristaus Prisikėlimo parapijoje. Senjorų pakviestas mielai sutiko dalyvauti rugsėjo 17-osios popietėje. 


„Miela taip arti matyti Jūsų veidus, šypsenas “- sakė kun. vikaras Nerijus. Jis nuoširdžiai atvertė savo vaikystės, mokslo siekių puslapius mokykloje, universitete, seminarijoje, atviraudamas apie savo išgyvenimus ir tvirtą pasiryžimą tapti kunigu.

„Kiekvieną rytą išeinu. Ieškoti kelio. Galbūt kaskart naujai. Kiekvieną kartą reikia ryžtis žengti naują žingsnį. Pripažįstant savo silpnumą...“ „ Kiekvienas žmogus dulkėtame šios žemės kelyje įmina pėdą. Vienokia pėda kūdikio, kitokia – karžygio, dar kitokia – motinos. Ir visos jos skirtingos. Visos jos nepakartojamai gražios. O kokia prasminga vilties pėda. Kaip gyvenimą puošia nors ir mažytis, bet geras darbas, nubraukta ašara, pasidalytas skausmas...“ „Tikinčiajam laisvė ypač pasireiškia per Kristaus veiksmus ir žodžius. Jis atviras kiekvienam, atskleidžiantis didžiąją paslaptį – Tėvą“, - tai kun. Nerijaus kūrybos versmių eilutės.

Klausė senjorai jo kūrybos, išgirdo širdingą pasakojimą ir džiaugėsi, kad mūsų parapijoje dirba kun. Nerijus Pipiras. Ir linkėjo, kad tas Tėvynės vieškelis, kuriuo kun. Nerijus pasirinko eiti, suteiktų jam dvasinių jėgų, kad, dalindamas save kitiems, rastų ir šaltinį, iš kurio galėtų pasistiprinti.

                                                                 Rima Lipšienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015