Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Nepertraukiama 24 valandų Švč. Sakramento adoracija Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (2014-01-20)

Paskelbta: 2014-01-21

Sausio 19-20 d. Kristaus Prisikėlimo  mažojoje bažnyčioje vyko Švč. Sakramento adoracija Šeimos metų proga. Parapijos bendruomenė buvo kviečiama adoruoti Švč. Sakramentą, drauge melstis už tvirtą pagrindą šeimose, kurių pamatas yra Dievo Meilė.

Kiekviena parapijos institucija pagal narių pageidavimus buvo pasirinkusi adoracijos laiką, trukmę bei būdą. Tylią asmeninio pokalbio su Viešpačiu valandą prieš Švč. Sakramentą pratęsdavo kunigų mąstymai ir konferencijos, bendruomeninė malda ar Viešpatį šlovinančios giesmės.

Pirmąją konferenciją po rytinių šv. Mišių vedė parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius. „Būkite vieningi priimdami ir vykdydami Dievo mums siųstą misiją, – kalbėjo klebonas. – Šiandien yra antroji maldų už krikščionių vienybę diena. Viena svarbiausių Kristaus tapimo žmogumi misijų – suvienyti žmones savo mistiniame Kūne – Bažnyčioje. Visą šią savaitę mes kviečiami melstis už krikščionių vienybę. To neįmanoma padaryti be vidinio nusistatymo tarnystei, nuolankumui, savęs išsižadėjimui vardan kito gėrio. Šito mus moko Kristus. Todėl nuoširdžiai kviečiu jus visus gyventi pagal Evangeliją, nes tai sėkmės laidas ugdyti savyje Kristaus meilę kitaip mąstantiems ir savaip išpažįstantiems Dievą. Jėzus atėjo į pasaulį ne kaip galingas, šiurpą keliantis Viešpats, bet kaip romus avinėlis. Jis tyliai ir paprastai, su meile švelniai pasibeldžia ir atveria mūsų širdis kitiems, kviesdamas vienybei ir taikiam gyvenimui.“ 

Ryto metu, kartu su bendruomene adoruodami Švč. Sakramentą, parapijos tikybos mokytojai bažnyčioje skaitė mąstymus, kurių pagrindinė mintis – padėka Viešpačiui. „Viešpatie, mes mokėdavome dėkoti už gabalėlį duonos, už atostogas, už gerą darbą. Prisipažįstame, Viešpatie, mes nebemokame, užmirštame džiaugtis paprastais, kasdieniais dalykais ir darbais. Nebemokame džiaugtis gaiviu ryto oru, vaiko šypsena, gera knyga, maloniu, draugišku pokalbiu. Mes tik dvigubiname savo prašymus ir elgetavimą. Primink mums, Viešpatie, kaip turime gyventi, atverk mums akis, mūsų klausą, atverk mūsų lūpas, nukreipk mūsų širdis į mūsų vaikus, savo šeimos narius, kaimynus, šalia esančius žmones, kad mokėtume dalytis žodžiu, meile, duona, kad mokėtume priimti tai, ką duodi mums su kaupu, neprašydamas atlygio...“ – vesdama mąstymą kalbėjo tikybos mokytoja Miglė Račaitė.

11 val. į adoraciją įsijungė parapijos jaunų šeimų ratelis – tėveliai su vaikučiais. Tai buvo jų asmeninis susitikimas su Jėzumi. Giedant giesmei „Dievas – šviesa, Dievas –meilė“ , kiekviena šeima, nešdama po uždegtą žvakutę, su savo vaikais priėjo prie Eucharistinio Jėzaus ir išsakė savo prašymus bei maldavimus. 

Vėliau prieš Švč. Sakramentą su malda širdyse ir lūpose, prašant laiminti savo ir visos Lietuvos šeimas, klaupėsi Carito bendruomenės, Senjorų sambūrio, Šv. Rašto studijų grupės, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugijos nariai ir kiti parapijiečiai.

15 val. vikaras kun. Tomas Trečiokas vedė mąstymą apie buvimą kartu. Dažnai žmogus nori būti kartu, kai jaučiasi patogiai, kai buvimas teikia malonumą. Buvimas kartu, besiremiantis jausmais, anksčiau ar vėliau baigiasi. Ir dažniausiai žmonės tai paaiškina tuo, kad kažkas nesutapo. O kas gi gyvenime sutampa? Ar darbas, ar charakteris, ar įpročiai, pagaliau, ar visi žmonės vienodi? Jei žmogus pradeda mylėti buvimą kartu su Dievu, žmogumi, ir nesvarbu, kaip jaučiasi – gerai ar blogai, gyvenimas iš karto pasikeičia. Dievas yra tobulas todėl, kad visada yra ištikimas net tam, kuris nėra Jam ištikimas – Jis nepalieka žmogaus vieno. Tuo tarpu žmogų nuolat ištinka pagunda patirti kažką neįprasto, nepakartojamo, ypatingo. Jei tai gausiu, eisiu į bažnyčią, atliksiu išpažintį, priimsiu Komuniją. Taip yra visur: jei patiriu malonumą – bendrauju, jei ne – atstumiu, nusisuku. Kas svarbiau – malonumas ar ištikimybė? Kas svarbiau – būti ir nepalikti, nepaisant nieko, ar, iškilus sunkumams, išsiskirti? Ištikimybė yra dieviška savybė, paženklinta meile, o ne jausmų prekyba. Tai yra meilė, kuri džiaugiasi būnant kartu, džiaugiasi aukodamasi, tarnaudama. Sandora su Dievu ar žmogumi neklausia, kaip aš jaučiuosi, bet kviečia būti kartu ištikimybėje. Dešimt Dievo įsakymų neklausia, kaip jautiesi, ar tau malonu juos vykdyti, jie tiesiog yra tavo gyvenimo norma. Ar dažnai padėkoji Dievui už gyvenimą? Ar tik sugebi skųstis ir dejuoti, kad kažkurioje vietoje yra nepatogu. Ar dėkoji Dievui už tai, kad šalia yra žmonės? Ar vertini buvimą savęs ir kitų žmonių? Net ir Bažnyčioje žmonės ieško kažko ypatingo, nepaprasto, bet nesidžiaugia buvimu su Dievu. Dievas būna su mumis kiekvienoje šventovėje, kiekvienoje bažnyčioje, tabernakulyje, kiekviename žmoguje. Tik kažkodėl žmogus vienur nori eiti, kitur – ne, vienur patinka, kitur – ne. Ieškodami gero jausmo, patogaus buvimo, ar nenuvertiname Dievo buvimo, kito žmogaus buvimo greta? Kodėl žmogus bijo kurti šeimą, bijo kunigystės ar vienuoliško pašaukimo? Paprasčiausiai bijo todėl, kad negerai jausis. Pavyzdžiui, paskyrė kunigą į kaimelio bažnyčią, ir išnyksta pašaukimo meilė, meilė Dievui, nes jis ten blogai jaučiasi. Kodėl silpnas esu eiti į bet kurią bažnyčią, bet kurias Mišias? Kitus kaltinu paleistuvyste, o pats ieškau ir renkuosi, kas man miela ir teikia malonumą. Patys nuostabiausi žodžiai, kuriuos galiu ištarti Dievui ir žmogui: „Gera, kad tu esi!“ Mąstymą kun. Tomas baigė apie skausmą: jei mylinti motina ir moteris vengtų skausmo, pasaulyje nebūtų nė vieno kūdikio. Jėzus Kristus kančioje pagimdė Bažnyčią, kuria galime džiaugtis, kurioje galime melstis, priimti Atgailos sakramentą, išgyventi artumą su Dievu. Bėgdami nuo Dievo, mes nežinome, kad be Jo ir be žmogaus bus dar sunkiau. Dėkokime Dievui už kiekvieną šalia esantį žmogų, kurį suprantame ir kurio nesuprantame, kuris yra malonus ir kuris ne itin nemalonus. Dėkokime Dievui už gyvenimą, kuris yra didžiausia dovana kiekvienam žmogui.

Iki 19 val. vieni adoruotojai keitė kitus. Tylos valandėlės buvo pertraukiamos Parapijos jaunimo šlovinimo giesmėmis ir Marijos legiono narių vedama Rožinio malda.

19. 15 val. pagarbinti Jėzų Švč. Sakramente atėjo kun. Algirdas Akelaitis su jaunimo grupės giesmininkais.
Kun. Algirdas mąstymą pradėjo maldavimu: „Leisk, Viešpatie, Tavo akivaizdoje praleisti šią valandą, padrąsink ir primink, kad visi esame Tavo sūnūs ir dukros, atverk mūsų lūpas, mūsų širdis, mūsų gyvenimus, kad viską Tau atneštume nesigėdindami ir nesivaržydami.... Viešpatie, griauk mūsų baimės sienas, kad nepradėtume nuo Tavęs, nuo Tavo meilės bėgti... Būk mūsų Prisikėlimas, kuris prikelia ligonius, mirusius, nusidėjusius, paklydusius. Štai mes prieš Tave – mirę, nusidėję, paklydę laukiame Tavo malonės...“ Į šiuos maldavimus įsiliejo giesmė „Angoj Tavo, Dieve, stoviu, laukdamas Tavo malonės...“
Po tylos minutės sekė maldavimai už viso pasaulio tėvus, vyrus, ypač už Lietuvos. Skambėjo prašymai atnaujinti, išgydyti ir atstatyti vyrų, tėvų atsakomybę, kad jie galėtų atsakingai darbuotis, būtų drąsūs ir nebijotų būti silpni: „Mokyk, Viešpatie, mūsų tautos vyrus švelnumo, gydyk jų kalbą, tegul tėvo žodis būna svarus, nešantis patarimą, drąsą... Tegul tėvo ranka, žvilgsnis bus laukiamas, su pagarba priimamas.... Atgaivink tėvystės dovaną... Leisk, Tėve, Tave pažinti...“
Po giesmės „Pas mano tėvą duonos apsčiai“ vėl liejasi maldavimai, dabar už motinas: „Tau, Viešpatie, pavedu savo motinas, visas Lietuvos mergaites, merginas ir moteris. Tu, Viešpatie, kuris savo atėjimu pakeitei moters vietą visuomenėje, kuris pagerbei Ievą... mes ilgimės, Viešpatie, savo tautoje motinų, moterų, į kurias galėtume žvelgti kaip į ikonas... Siųsk joms tinkamų vyrų, kad nereikėtų pačioms viską ant pečių užsiversti. Kas Tavo Bažnyčia, Viešpatie, be motinų, be moterų? Atsigręžk, Viešpatie, į savo numylėtas moteris, kurios pirmos atskubėjo prie kapo, kurios pirmos pasitiko Tave prisikėlusį. Leisk mūsų tautos moterims Tave Prisikėlusį atpažinti, Tavo žinios nešėjomis būti... Meldžiame Tave apsaugoti mūsų moteris, motinas, jų motiniškumą. Padovanok joms tyrą širdį, kad nė viena iš jų nebūtų suklaidinta imtis ne savo pašaukimo, daryti kitų darbus. Pakviesk, Viešpatie, mūsų tautos moteris į savo žvilgsnį, savo prisilietimą. Tu, kuris motinoms prikeldavai sūnus, išgydydavai moterų ligas, nusidėjėlėms padovanodavai skaistumą, dabar pasišauk šitas dukras prie savęs ir primink, kad jos yra Tavo numylėtinės, apreikšk jose gyvenantį tobulumą ir kiekvieną pašaukimą būti moterimi. Kokias tvirtas sukūrei moteris, Viešpatie, kad pačios būdamos silpnos, moka kitiems pagelbėti, pačios gyvendamos ilgesy, moka paguosti, pačios gyvenančios skausme, moka kitą nuraminti. Pats atsiradęs iš moters, pažvelk į mūsų motinas, kiekvieną iš jų daryk panašią į savo Motiną. Skamba giesmė „Per Jo kraują ateiname pas Tą, kuris tvėrė žemę ir dangų“...
Paskutinieji maldavimai už vaikus: „Tau, Viešpatie, pavedame visus mūsų tautos ir šeimos vaikus... Tu, kuris leidai eiti prieš save Jonui Krikštytojui ir davei pašaukimą atgręžti tėvus ir vaikus. Išvaduok iš liguisto susirūpinimo savo vaikų ateitimi, savo neįgyvendintų svajonių bandymo ištaisyti jas savo vaikuose... Viešpatie, atverk savo lobius, išlaisvink juos, kad visos dovanos ateityje būtų išlietos ir padovanotos tiems, kuriems jos skirtos. Mes ilgimės, Viešpatie, gerų darbininkų, mokslininkų, talentingų aktorių ir tikim, kad visa tai esi paruošęs mūsų atžaloms. Taip pat trokštame savo tėvų ir motinų išsiskleidimo mūsų vaikuose. Trokštame Tavo Kraujo apsaugos mūsų vaikams. Įdiek juose tyrą žvilgsnį, svetingą širdį ir išminties kupiną protą. Viešpatie, mokyk mus visus džiaugtis, kad jaunimas nebūtų surūgęs, kad jam nereikėtų chemijos, pornografijos ar kitų dalykų džiaugsmui pasiekti. Atgaivink kūrybiškumą, džiaugsmo kibirkštėlę, nenuspėjamo krykštavimo...
Mąstymus užbaigė giesmė „Tau lenkiuos, o Dieve, mums neregimas, Ostijos paveiksle tikras esamas“.

Naktį adoravo grupelė iš Šeimų bendruomenės, Šiluvos Švč. M. Marijos draugijos, Marijos legiono narių bei pavienių parapijiečių. Nakties tylą trumpam nutraukdavo Jėzaus Kristaus Švenčiausiajame Sakramente vainikėlio, Mergelės Marijos rožinio, tėvo Pijaus rožinio maldos bei apmąstymai, Gailestingumo vainikėlis, Jėzaus Širdies litanija ir giesmės Išganytojui.

Apie šeštą ryto pradėjo rinktis parapijiečiai į adoraciją ir į šv. Mišias uždarant Švč. Sakramentą. Vėl tylą nutraukė Rožinio malda ir iš lūpų veržėsi Jėzų šlovinančios giesmės.

Baigiantis adoracijai, prieš rytines šv. Mišias kun. Algirdas džiaugėsi iš Švč. Sakramento besiliejančia malone kiekvienai šeimai ir mums visiems, išreikšdamas viltį, kad mūsų tauta, garbindama Dievą, patirs trokštamą gėrį.

Dėkojame Viešpačiui už adoraciją, visiems adoruotojams ir primename, kad Jėzus mažojoje Prisikėlimo bažnyčioje ir toliau laukia mūsų tyloje pirmadieniais - penktadieniais nuo 9 iki 16 val.:
„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! (Mt 11, 28).

N. Kulėšienė, B.Vasylienė, D.Starkutė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015