Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Švč. Jėzaus Širdies atlaidai parapijoje (2013-06-09)

Paskelbta: 2013-06-11

 

Birželio 9 d. parapijoje buvo pagarbinta Švč. Jėzaus Širdis. 10.30 val. parapijos klebonui mons. Vytautui Grigaravičiui vadovaujant buvo giedama Švč. Jėzaus Širdies litanija. 11.00 val. iškilmingomis šv. Mišiomis prasidėjo atlaidai. Šv. Mišioms vadovavo Marijos radijo direktorius kun. teol. lic. Gintaras Blužas OFS.

Kunigas priminė, kad atlikus išpažintį, pasimeldus popiežiaus intencija, šiandien galima pelnyti visuotinius atlaidus.

Homilijoje kun. Gintaras kalbėjo, kad melsdamiesi į Švč. Jėzaus Širdį sakome: „Jėzau, padaryk mūsų širdį panašią į savo širdį!“ Toks yra kiekvieno žmogaus pašaukimas – trokšti būti panašiu į Dievą. Tas panašumas vyksta, kai su Juo susitinkame, kai leidžiame su Juo laiką, tikime, kad Jis yra, kai Jo dėka keičiame mąstymą elgesį, gyvenimo būdą.

Pirmajame skaitinyje girdėjome, kaip Elijas tris kartus išsitiesė virš našlės mirusio vaiko. Gyvas prisilietė prie negyvo – ir persidavė gyvybė. Našlė Elijui kalbėjo: „Tu, Dievo žmogau! Tu atėjai pas mane, kad mano nuodėmės primintos būtų ir mano sūnus numirtų“ (plg. 1 Kor 17,18). Toks požiūris yra klaidingas. Žmogus dar vis galvoja, kad Dievas yra baudžiantis, skaičiuojantis nuodėmes. Dievas teikia gyvybę: kai Elijas prisilietė prie berniuko, šis atgijo. Taip jūs prisilietę prie Dievo įgyjate gyvybę ir esate siunčiami į pasaulį ne tam, kad kiti šalia jaustųsi kalti, bet kad kiti pakiltų. Kaip Abraomas prašė Dievo dėl Sodomos ir Gomoros miesto gyventojų teisiųjų, kad per juos būtų išgelbėti kaltieji, taip ir mes turime ne kaltinti, bet gelbėti žmogų.

Dievas yra meilė. „Meilė – ne tai, kad mes pamilome Dievą, bet kad Jis mus pamilo“ (Jn 4,10). Priimti Dievo meilę – tai apsisprendimas kitą mylėti: Dievas tapo ne tik panašus į žmogų, bet atidavė savo gyvybę, kad gyventume ir kartu su apaštalu Pauliumi galėtume ištarti: „Aš gyvenu, tačiau ne be aš, o gyvena manyje Kristus“ (Gal 2,20). Kaip Elijas susitapatino su Dievu, kad suteiktų berniukui gyvybę, tai ir mes susitapatinkime, susivienykime su Jėzumi, kad galėtume atlikti savo misiją žemėje. Jei rūpinsimės tik savo išsigelbėjimu, nieko nelaimėsime. Turime rūpintis kitais. Tegul Viešpaties Dvasia keičia mus. Niekam nepavydėkime, nes Viešpats kiekvienam teikia tiek maldų, kiek jam reikia.

Po šv. Mišių vyko Švč. Sakramento pagarbinimo procesija.

 

B.Vasylienė, Pastoracinės tarybos narė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015