Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Kauno arkivyskupijos ir Kaišiadorių vyskupijos ganytojų bei dekanų susitikimas Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (2013-01-29)

Paskelbta: 2013-01-29

Sausio 29 d. Kaišiadorių vyskupijos  vyskupas ordinaras Jonas  Ivanauskas ir generalvikaras mons. teol dr. Algirdas Jurevičius  kartu su  Kaišiadorių dekanato  dekanais: Alytaus dekanu mons. Vincu Baubliu, Elektrėnų   dekanu  mons. Jonas  Sabaliausku, Kaišiadorių  dekanu mons.  Rimvydu Jurkevičiumi, Molėtų dekanu  mons. Kęstučiu Kazlausku, Stakliškių dekanu mons. Jonu Dalinevičiumi ir Širvintų dekanu kun. Leonu Klimu  lankėsi Paminklinėje Kristaus  Prisikėlimo bažnyčioje, kur vyko susitikimas konferencija su Kauno arkivyskupijos  dekanato dekanais.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas,   Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, vicedekanas kun. teol. lic. Evaldas Vitulskis, Jonavos dekanato dekanas kun. teol. lic. Audrius Mikitiukas, Kėdainių dekanato dekanas kun. Gintaras Pūras, Ukmergės dekanato dekanas  kun. teol. lic. Gintautas Kabašinskas.

Konferencijos pradžioje vyskupas Jonas Ivanauskas tarė sveikinimo žodį visiems susirinkusiems ir pakvietė dekaną mons. V. Grigaravičių pasidalinti savo patirtimi  bei  praktika.

Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas mons. V. Grigaravičius  kalbėjo: „Šiandien noriu pasidalinti ta patirtimi, kurią įgijau dirbdamas jau 18 metų dekano pareigose - Kelmės, Jonavos ir Kauno dekanatuose. Darbo pradžia Kaune baugino ir kėlė  nerimą. Pirmiausia, laukė atstatomieji Tautos šventovės darbai, o vėliau daug didesnė atsakomybė ir dar didesnės veiklos  apimtys Kauno I dekanate.

Pirmiausia teko individualiai aiškintis, kokios tradicijos ir kokia padėtis dekanate. Tuo metu labai  norėjosi atkreipti klebonų ir kunigų  dėmesį į dekanato instituciją, svarbiausias pastoracijos kryptis.“

Vienas svarbiausių Bažnyčios uždavinių – brandinti sąmoningą piliečių tikėjimą, padėti tikintiesiems giliau pažinti Kristaus mokslą, skatinti juos drąsiai liudyti Kristų bet kurioje aplinkoje, bet kokiomis sąlygomis. Vienas iš būdų įgyvendinant šį uždavinį, tai ne tik katechizuoti tikinčiuosius bažnyčioje, bet ir jaunimą, moksleivius. Todėl didelė atsakomybė tenka   tikybos mokytojams, katechetams, parapijų klebonams bei dekanams.

Vienas sėkmę lemiančių veiksnių sielovadoje yra kunigų tarpusavio bendravimas, dalijimasis gerąja patirtimi, tarpusavio suderinamumas bei sutelktumas sprendžiant iškilusias problemas, liečiančias Bažnyčią, konkrečią parapiją, konkretų kunigą. Tam manau būtini sistemingi dekanato kunigų susitikimai.

Buvo aktualu rengti dekanato konferencijas, kurių tikslas aptarti dekanato mastu pastoracinius ir dvasinius klausimus, aptarti ir pritaikyti bendras arkivyskupijos pastoracines nuostatas, kryptis, ieškant būdų joms įgyvendinti.

Prasidėjo parapijų vizitacijos. Jų  tikslas ne ieškoti to, kas blogai daroma, bet siekiant vieningumo, esamų trūkumų bendromis jėgomis šalinimo.  Vizitacijai buvo  paruošta speciali anketa, kurioje atsispindėjo parapijos sielovadinė, ūkinė  finansinė  veikla.

Džiugino, kad kai kuriose parapijose buvo labai gerai išvystyta tam tikra veikla, kurios gerąja patirtimi buvo pasiūlyta klebonui pasidalinti su kitomis parapijomis.

Vizitacijų tikslas buvo  vieningas sielovados ir geras parapijų klebonų bei jų bendradarbių kunigų pareigų atlikimo užtikrinimas.

Šiandien, dėka bendro  sutelkto dekanato kunigų darbo, jaučiami ženklūs teigiami pokyčiai tiek sielovadoje, tiek bendruomeniniame gyvenime, tiek Bažnyčios reikalų tvarkyme.

Vis labiau įgyvendinami II Vatikano nutarimai, Kauno arkivyskupijos kurijos potvarkiai, dekanato, permanentinių kunigų susirinkimų ir dekanato konferencijų rekomendacijos. Dauguma parapijų klebonų, vikarų, diakonų, kunigų, nuoširdžiai atsiliepia į šių dienų aktualijų šūkius, stropiai atsišaukia į Kristaus kvietimą ir ordinaro paraginimus tarnauti žmonėms, rūpintis jų sielovada ir katecheze, patiems darbais liudyti savo tikėjimą.

Jaučiamas kunigų atsakingesnis požiūris į sakramentų  teikimą, Dievo Žodžio skelbimą bei homilijų ruošimą, išpažinčių klausymą, bendravimą su parapijiečiais.

Pabaigai dekanas  perskaitė  Koheleto mintis apie vienybę: „Dviem geriau negu vienam, nes (...), jei  vienas iš jų suklumpa, kitas padeda bičiuliui atsikelti. (...) vienišą žmogų lengva įveikti, du gali vienam sėkmingai pasipriešinti. Trilinką virvę nutraukti nelengva“ ( Kol 4,9-10.12). Pavienius mus lengva parklupdyti, sugniuždyti, tačiau, jei būsime vienybėje, tai jokie „pragaro vartai“ (Mt 16,18), negalės nugalėti Bažnyčios.

Po monsinjoro kalbos vyskupas Jonas Ivanauskas pakvietė diskusijai, vyko pasisakymai, paklausimai rūpimais klausimais. Jonavos dekanas A. Mikitiukas  kalbėjo apie  problemas  susijusias su dokumentų tvarkymu, Ukmergės dekanas G. Kabašinskas pasisakė kaip buvo kuriamas Ukmergės dekanatas.

Toliau dalykinis bendravimas tęsėsi prie pietų stalo.

 

Kauno Kristaus Prisikėlimo informacija

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021