Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Dvidešimt keturių valandų Švč. Sakramento adoracija mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (2013-01-19)

Paskelbta: 2013-01-22


„...svarbiausia Tikėjimo metų paskelbimo priežastis – paskata visoje Bažnyčioje atgaivinti tikėjimo karštį. Popiežius kviečia mus iš naujo įvertinti tikėjimo kraičio turtą. Šiais metais visuotinėje Bažnyčioje yra skatinamos iniciatyvos, padedančios atgaivinti tikėjimą į Kristų, ieškant naujų galimybių šiandieniam žmogui susitikti Viešpatį. 

    Lietuvos vyskupai Tikėjimo metų proga nuoširdžiai kviečia Lietuvos žmones atnaujinti ir pagilinti Švč. Sakramento adoracijos praktiką. 2013  metų kiekvieną dieną kurioje nors Lietuvos bažnyčioje vyks nuolatinė 24 valandų adoracija.

    Per visus metus ir per visas Lietuvos vyskupijas susidarys tarsi nenutrūkstama maldos grandinė, kurios tikslas – sušildyti mūsų Tėvynėje tikėjimą į Viešpatį. Tai ypatinga malda, kai žmogus asmeniškai kalba Viešpačiui, o Viešpats meilingai prakalbina žmogų. Autentiškas tikėjimas pirmiausia ir kyla iš maldos. „Tikiu, nes meldžiuosi“, – sakė garsus XX a. teologas Karlas Rahneris SJ

/Iš Lietuvos vyskupų kvietimo:  www.tikejimometai.lt/

Mieli broliai ir seserys Kristuje, brangūs parapijiečiai ir visi tikintys, kurie ateinate į Kristaus Prisikėlimo bažnyčią pagarbinti ir pašlovinti Dievą. Jau antras mėnuo, kai keliaujame Tikėjimo metų keliais, kai esame kviečiami išgirsti Jėzaus kvietimą: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir aš jus atgaivinsiu“ (Mt 11,28), įsigilinti į svarbiausius mūsų tikėjimo slėpinius, į Bažnyčios sakramentų prasmę, atnaujinti bei sustiprinti savo tikėjimą Dievu.... Taigi norint geriau pažinti Dievą, turime kartu su Jėzumi kalbėti apie Jį, kartu su Jėzumi kreiptis į Jį. Vienas iš būdų šito pasiekti – adoruoti Jėzų Švč. Sakramente. Štai kodėl Tikėjimo metų  proga Lietuvos bažnyčiose pradedama nepertraukiama Švč. Sakramento adoracija.
                    /Iš Kristaus Prisikėlimo parapijos klebono kvietimo dalyvauti  24 valandų Švč. Sakramento adoracijoje sausio 19 d. mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje/

Nuo sausio mėnesio pradžios visose Kauno m.  bažnyčiose yra  kviečiami tikintieji dalyvauti nepertraukiamoje 24 valandų Švč. Sakramento  adoracijoje.

Sausio 19 d. 8.00 val. iškilmingomis šv. Mišiomis, kurioms vadovavo kun. A. Akelaitis, koncelebravo kun. N. Šmerauskas parapijoje prasidėjo  Švč. Sakramento pagarbinimo iškilmė.

Kun. Algirdas komentavo Evangeliją pagal Morkų (Mk 2,13-17) ir sakė, kad  Jėzus rodo mums pavyzdį, jog turime eiti pas tuos, kurie tarsi šiame gyvenime „nurašyti“. „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams!“ (Mk 2,17) - moko Kristus. Labai simboliška, kad šiandien, Šabo dieną, prasideda mūsų parapijoje Švč. Sakramento adoracija. Jėzus kviečia mus ateiti pas Jį tokie, kokie esame, pabūti tyloje, klausyti, ką Jis kalba mums. Jis mums sako: „Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių“ (Mk 2,17).

Betarpiškai  sekė kitos šv. Mišios, kurioms vadovavo kun. T. Trečiokas. Kun. Tomas homilijoje kalbėjo, kad nebūtina būti tobulai šventu, kad perduotum tikėjimą. Dievas gali pasinaudoti netobulais žmonėmis, kad perkeistų mūsų gyvenimus. Kunigas pasidalijo asmenine patirtimi ir kvietė nebijoti būti netobulais Dievo įrankiais skelbiant Dievo žodį. Svarbiausia  gyvenime pačiam ir kitam nelaimės ištiktam pasiūlyti ateiti į bažnyčią, pabūti Dievo akivaizdoje. Svarbiausia, gyvenime pasitikėti ne žmonėmis, bet Dievu, kuris niekada neišduos, neišjuoks, neapšmeiš, tik išties pagalbos ranką. 

Po šv. Mišių buvo išstatytas Švč. Sakramentas ant išpuošto altoriaus. Visos parapijos  institucijos, kartu su parapijiečiais bendra malda jungėsi į adoraciją prie Švč. Sakramento, dalyvavo ir klausėsi konferencijų Eucharistijos tema, kurias  24-ių valandų bėgyje pravedė parapijos kunigai.

Kun. Tomas, klūpėdamas prieš Švč. Sakramentą, pravedė konferenciją „Eucharistija – gyvybės šaltinis“.  Gilūs,  prasmingi žodžiai, tariami  lėtai,  paliekant vietos mąstymui, tarsi strėlės smigo į širdį, skatino pakelti akis į Švč. Sakramente Esantį ir prašyti atleidimo, kad ne visada pasitikėjau Juo, kad ne  visada Jam  patikėjau savo neviltį, skausmą, liūdesį, nusivylimus, o  patikėjai tiems, kurie tikrai niekada nesuprato, nors guodė, bet mintyse greičiausiai pasišaipė, gal  net  pasidžiaugė. „Dievas nori vienintelio dalyko, kad žmogus gyventų“, - kalbėjo kun. Tomas, - „todėl Jis atsiuntė savo Sūnų Jėzų, kuris atnešė žmonijai gyvybę“. Kun. Tomas kvietė mąstyti, be ko negalėtum gyventi,  kas tau teikia gyvybę. Gal būt savo gyvybe laikai šeimą, artimuosius, draugus, materialiuosius dalykus? Bet ateis metas, kai visa tai turėdamas, pasijusi kažko stokojąs. Vienintelis asmuo, kuris laukia, kuris besąlygiškai myli tokį, koks esi su visais tavo netobulumais, tai Dievas. Tik ar pats visada Jį pasirenki?Mąstymą kun. Tomas baigė malda: „Duok, Viešpatie, kiekvienam proto šviesos suvokti, kad Tu vienintelis gyvybės šaltinis, tos gyvybės, kuri panaikina baimę, neviltį, skausmą net mirtį; tos gyvybės, kuri neleidžia sureikšminti savęs, leidžia gyventi pagal Tavo valią“. 

11.00-13.00 val.  jaunos šeimos su savo mažamečiais vaikais atėjo susitikti su Gyvuoju Kristumi Eucharistijoje. Ses.  Ramutė Budvytytė, šeimų sielovados vadovė, pakvietė tėvelius su vaikučiais ateiti prie altoriaus, kad vaikučiai galėtų iš arti matyti Eucharistinį Jėzų ir kartu su tėveliais padėkoti Jėzui, paprašyti pagalbos ir Jį pagarbinti.  Jurga Paulauskienė, mažųjų vaikų mokytoja,  pagrojo gitara ir padėjo šeimoms garbinti Jėzų giesmėmis. Ses. Ramutė papasakojo vaikučiams, kad jų sieloje gyvena Dievo Dvasia ir jie yra panašūs į degančias žvakutes. Kai vaikučių akutės užsimerkia, jie savo viduje pamato degančią liepsnelę, nes juose sušvinta Dievo meilės liepsnelė. Giedant giesmei, kiekviena šeima buvo pakviesta prieiti prie Eucharistinio Jėzaus esančio monstrancijoje ir išsakyti savo šeimos padėką ir prašymus jam.  Adoracijos pabaigoje sukalbėję garbinimo maldą,  tėveliai su vaikais paprašė Eucharistinio Jėzaus, kad palaiminti jų šeimas. 

13.00 val. prieš altorių, prie išstatytos monstrancijos su Švč. Sakramentu, meldėsi Kauno I dekanato ir Kristaus Prisikėlimo parapijos tikybos mokytojai ir katechetai. Mokytojai skaitė „Sūnaus palaidūno” istoriją (Lk 15,11-32),  kviesdami apmąstyti, kiek kartų nusigręždami nuo  Viešpaties, per Evangelijoje pateiktą “Gerojo Tėvo” įvaizdį, mes vėl gauname mylinčio Dievo Tėvo atleidimą. Su tikybos mokytojais kartu meldėsi “Saulės” gimnazijos mokiniai. Bendroje maldoje buvo meldžiamasi už visos Lietuvos tikybos mokytojus ir katechetus, už jaunimą, šeimas, kunigus ir vyskupus.  Mokytojai, visiems adoracijos dalyviams dalino lapelius su intencijomis, kviesdami  melstis kartu, arba pavieniui, kreipiantis į Jėzų savo asmeninėmis maldomis.

15.00 val. Prisikėlimo parapijos “Marijos legiono” moterys kvietė visus adoruojančius žmones jungtis bendroje maldoje  kalbant „Dievo Gailestingumo vainikėlį”. Vėliau jos meldėsi ses. Faustinos maldomis,  garbindamos Jėzų, esantį Švč. Sakramente.  

16.00 - 17.00 val. konferenciją „Eucharistija – krikščionio gyvenimo būdas“, vedė prelegentas  kun. N. Šmerauskas. Kunigas dėkojo už tokią didelę Dievo malonę, kad Prisikėlimo parapijos tikintieji, net 24 valandas gali melstis vienybėje prie Viešpaties stalo.  Cituodamas „Paskutinės vakarienės” aprašymą (Mt 26,17-29), kunigas kvietė atkreipti dėmesį į keturis Viešpaties veiksmus: „paėmė, palaimino, laužė ir davė”, kurie padeda susijungti su Kristumi Eucharistijoje, o per tai pažinti Dievo veikimą. „Tikrasis maldos veikimas, tai nutilti ir klausytis balso, kuriuo Viešpats kalba į mus“ - kvietė įsiklausyti prelegentas.  Pirmiausia Jėzus paėmė duoną – visą Kūriniją į savo rankas tam, kad pakeltų žmogų iš nuodėmės naujam gyvenimui. Antrasis Jėzaus veiksmas  - „dėkojimas ir palaiminimas“. Dėkoti ir priimti laiminimą, kad galėtume laiminti kitus, perduoti skleisti Dievo žodį. Esame kviečiami tikėti, kad Dievas neatšaukė palaiminimo žmonėms, bet kviečia mus taip pat linkėti ir sakyti savo artimiesiems gerus dalykus ir laiminti juos. Trečiuoju veiksmu - „laužė“ Jėzus parodo mums, kad mūsų gyvenimas  tarsi duona. Norėdami jos dovanoti, pirmiausia turime ją sulaužyti. Esame sužeisti, kad būtume dovanojami. Kaip priimame savo sužeistumą? Ar tikime, kad pirmasis žingsnis į išgijimą, tai ir yra sekimas Jėzaus kančia. Tik sulaužyti įgyjame patirties, kad galėtume tą išmintį dovanoti kitiems kaip duoną. „Davė“ – ketvirtasis Jėzaus veiksmas. Esame pakviesti tapti vienas kitam duona -  duona pasauliui.  Ar nebijome būti pažeidžiami? Ar mokame gyventi ir mirti dėl kitų? Ką mums reiškia Eucharistija? Ką jaučiame būdami Dievo akivaizdoje? Kviečiu apie tai pamąstyti tyloje”-  baigdamas savo konferenciją kvietė kun. Nerijus Šmerauskas.   

21.00 val. Meditaciją pagal Jono Evangeliją „Ateikite ir pamatykite“ pravedė kun. A. Akelaitis. Kunigas su gitara rankose, prabilo: „Šią valandą praleiskime su mylimiausio Jėzaus mokinio, kuris per Paskutiniąją vakarienę buvo prigludęs prie Jėzaus širdies, Jono Evangelija. Leiskimės paskui du pirmuosius mokinius būti pašauktais. Skambėjo giesmė: „Ateik, pašlovink, atsiklaupk, nes Viešpats – Jis ir tavo Kūrėjas, o mes - Jo  tauta,  Jo žmonės, Jo ganyklos avys..“ Kunigas Algis skaitė Evangelijos pagal Joną (Jn 1,29-40) ištraukas, o prasmingi ir  jaudinantys mąstymai baigdavosi  giesmėmis.  

Nakties metu prie Švč. Sakramento adoravo parapijos jaunimas, Šeimų bendruomenės, Šiluvos Švč. Marijos draugijos, Pastoracinės tarybos  atstovai, seserys vienuolės. Vieni skaitė ištraukas iš Šv. Rašto, kalbėjo „Dievo Gailestingumo vainikėlį“, kiti giesmėmis šlovino  Viešpatį.  

Ankstyvą sekmadienio  rytą parapijos klebonas mons.  V. Grigaravičius pravedė konferenciją: „Eucharistijos adoracija“. Jis priminė, kad 2005-ius metus  Pal. Jonas Paulius II buvo paskelbęs Eucharistiniais metais ir pasiūlęs parapijose garbinti Švč. Sakramentą. Nuo tų metų daugelyje bažnyčių, tame tarpe ir mūsų,  vyksta Švč.  Sakramento adoracija. Eucharistinė adoracija neįkainojama.   Ypač brangi naktinė tyli adoracija.  Adoracija tarsi mokykla. Kuo dažniau tai darai, tuo daugiau pasieki. Baigdamas  monsinjoras pagarbino Eucharistinį  Kristų giesme: „Tave, Viešpatie, garbiname“.

Nuoširdus ačiū  parapijos kunigams, kurie paruošė valandą trunkančius gilius, jaudinančius, pamokančius, prasmingus mąstymus ir  visiems dalyvavusiems  adoracijoje.

Kristaus Prisikėlimo parapijos informacija 

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015