Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

„Dialogas - žodis ir spalva“ (2012-10-07)

Paskelbta: 2012-10-08

Į susitikimą su parapijiečiais  aktorė Doloresa Kazragytė, rugsėjį atšventusi 70-metį, atskubėjo kaip visada  švytinti ir linksma, nešdama mums dovaną. Ji pristatė dar spaustuvės dažais kvepiančią biografinę esė knygą „Raudoni sandaliukai“, kurią išleido leidykla „Tyto alba”.

Vaikystėje gimtadienio proga iš mamos gavusi raudonus sandaliukus jautėsi pati laimingiausia – taip ir gimė knygos pavadinimas. 

 „Šią knygą skiriu sūnui Tomui, netikėdama išsiskyrimu,- rašo autorė,  - Gyvenimas – amžinybė, mirtis – tik akimirka. Anksčiau po kiekvienos knygos sakydavau, kad tai jau paskutinė. Ir vėl rašau.  Man atrodo, geriau nesinešti į  kapą minčių, kurios gali padėti kitiems, todėl ir rašau savo esė. Pasakodama apie savo išgyvenimus, liūdesį ir džiaugsmus, nesėkmes, išdavystes gal padedu kitiems. Reikia vienas kitam padėti“.

 „Raudoni sandaliukai“ – septintoji Doloresos Kazragytės autobiografinės eseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis aktorės žvilgsnis į save, dviejų esybių – senstančio kūno ir senatvę neigiančios sielos, gyvenimo patirties įsitvėrusio proto ir vilties ieškančios širdies dialogas.

Apie ką autorė kalba su savimi ir skaitytoju? Apie mažus kasdienybės stebuklus, susitikimus su Lietuvos miestų ir miestelių žmonėmis, grįžimą į teatrą – repeticijas naujame spektaklyje, vienatvės liūdesį ir palaimą, abejones ir tikėjimą, padedantį nepalūžti pasirinkimo kryžkelėje. Apie tai, kad susitaikyti nereiškia pasiduoti.

...Prisiminimai – viso gyvenimo, iki smulkiausių daiktų, kvapų, žmonių – gyvena savo laisvą gyvenimą ir sklando kažkokių tau, žmogau, nepavaldžių pasaulių erdvėse, ir nori tu ar nenori – ateis, užklups, įsiskverbs, prisiglaus, palies kada nori, kur nori: gatvėj, laukuose, pievose, mieste, parduotuvėj, šaltam kambary, naktį, paryčiais. Štai kas yra išsilaisvinęs tavo praėjęs gyvenimas. Jis bet kada gali grįžti.

Laikydamasi už dėdės Grikšto didelio tvirto delno, straksėdama šaligatviu, drožiu pas mamą. Gerai nepamenu, kaip mama sutiko, ar ieškojo, ar ne, tik pamenu vakarą – šiltą, tylų, švelnų rudenio apkabinimą, dvelkiantį ramybe, palaima. Mama su Grikštu sėdi po langu ant suolelio, dar žydi nasturtos, medetkos, jie kalbasi, o aš su raudonais sandaliukais vaikštau takeliu nuo verandos prie šaligatvio, nuo šaligatvio prie verandos ir dairausi, gal kas praeis ir pamatys mano raudonus sandaliukus. Laimingiausia gimimo diena per visą gyvenimą. Vienintelė tokia. Akimirkos amžinybė.

...Ištverk! Atlaikyk viską! Juk kančioje – džiaugsmas. Juk tame, kad supranti, kas yra kančia, kad jauti, analizuoji, ieškai įprasminimo, švyti džiaugsmas. Aš priimu gyvenimą su visa kančia ir beprasmybe, nuolankiai jį priglaudžiu prie savęs ir sakau – būkim. Argi tai ne laisvė?

Kaip viena akimirka prabėgo susitikimo su mylima aktore valanda. Gerbėjai ir skaitytojai puolė pirkti knygas, kad  ramioje namų aplinkoje galėtų pasinerti į šios talentingos moters gilų dvasinį pasaulį ir pasisemti dosniai dalijamų širdies bei minties lobių. Ačiū Jums, mieloji žavioji aktore, kad esate su mumis!

Kristaus Prisikėlimo parapijos informacija

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015