Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Švč. Jėzaus Širdies atlaidai parapijoje (2012-06-17)

Paskelbta: 2012-06-18

Birželio 17 d. mūsų parapijoje vyko Švč. Jėzaus Širdies atlaidai. 11.00 val. šv. Mišias aukojo mons. teol. lic. Artūras Jagelavičius.  Iškilmė prasidėjo Švč. Sakramento pagarbinimo procesija,  monsinjorui vadovaujant buvo sukalbėta Švč. Jėzaus Širdies litanija.

Homilijoje monsinjoras  kalbėjo, jog Šventajame Rašte širdis reiškia pačią svarbiausią žmogaus dalį, kurioje vystosi dvasinis gyvenimas  ir kurioje vieni du susitinkame su Dievu.  Jis  citavo popiežiaus Benedikto XVI mintis apie būtinumą garbinti Jėzaus Širdį, kuri parodė  mums meilę iki galo.

Jėzaus Širdies šventės pagrindinė tema yra Dievo meilė, atverta Jėzaus Širdyje, mūsų dėkingumas už meilę ir suteiktą mums išganymą. Toliau vėl citavo popiežiaus  Benedikto XVI mintis apie tai, jog Švč. Jėzaus Širdis yra tikėjimo simbolis. Dievas yra meilė ir tai yra tikėjimo centras bei vilties šaltinis.

Pamaldumas į Švč. Jėzaus širdį Bažnyčioje vystėsi nuo pirmųjų amžių. Pamaldumą į Jėzaus Širdį ir kančią ant kryžiaus skelbė daugelis šventųjų, pavyzdžiui: šv. Pranciškus iš Asyžiaus, šv. Antanas Paulietis, šv. Kotryna Sienietė ir kiti.

Dabartinės Švč. Jėzaus Širdies kulto formos kildinamos iš XVII amžiaus gyvenusios prancūzų šv. Margaretos Marijos Alacoque regėjimų, o 1899 metais popiežiaus Leono XIII iniciatyva įvyko iškilmingas žmonijos pasiaukojimo Jėzaus Širdžiai aktas.

 - O kas dvasiniame žmogaus gyvenime kenkia širdžiai? - klausė monsinjoras,  - Nuodėmė. Todėl mus būtina pastoviai dvasiškai gydyti, nes antraip mes neregėsime Dievo.

Benediktas XVI tvirtina, kad tikrąją draugystę su Jėzumi palaiko širdies gerumas, nuolankumas, švelnumas, gailestingumas, teisingumo ir tiesos meilė, nuoširdus taikos ir susitaikinimo siekimas.

„Apaštalas Paulius ragina būti tokio nusistatymo kaip Jėzus. Jėzaus Širdis kupina meilės, sutarimo ir atleidimo, todėl ji verta, kad mes su pasitikėjimu atiduotume jai viską. Mes turime mokytis atleisti, paklusti, kentėti, mylėti, kaip tai darė Jėzus“, -  baigė homiliją monsinjoras.

Nuoširdžiai dėkojame mons. A.  Jagelavičiui už prasmingas, gilias, širdį praskaidrinusias, protą praturtinusias mintis.



Kristaus Prisikėlimo parapijos informacija









 

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015