Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Tikėjimą brandinančios Gavėnios rekolekcijos parapijoje (2012-03-26)

Paskelbta: 2012-03-26

 

Šiais metais Gavėnios rekolekcijos vyko kovo 23-25 dienomis. Joms vadovavo Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios klebonas dekanas teol. lic. Audrius Mikitiukas.

Rekolekcijos prasidėjo kovo 23 d. 9.00 val. šv. Mišiomis, į kurias susirinko „Saulės“, J. Jablonskio gimnazijų  ir V. Bacevičiaus pradinės mokyklos moksleiviai. Įžanginiame žodyje rekolekcijų vadovas kalbėjo, kad labai gerai supranta jaunimo problemas, jų netikėjimą, prieštaravimą. Norint pažinti Dievą, priimti Jį, reikia kartu nueiti netrumpą kelią, kaip ir kiekvienos draugystės metu suvalgyti kartu „pūdą druskos“.

 

Pagrindinė homilijos mintis – kelias  į šventumą, kurio būtina sąlyga yra skaistumas. Kas yra skaistumas? 

 Baigdamas kunigas palinkėjo visiems nenuvertinti savęs, būti kilniems, pasiruošti gražiam gyvenimui: „Atsiminkite kad skaistumas nėra gėda, tai  jūsų jaunystės grožis! Vaisius juk valgome, kai jie sunokę, sultingi, taigi ir gyvenime, kad pajustume tikrąjį jo skonį, turime būti tam subrendę“.

 

Vakaro rekolekcijos prasidėjo Kryžiaus keliais, kurias vedė rekolekcijų vadovas. Įžangoje kunigas kalbėjo, kad rekolekcijos skirtos pažinti Dievą, išgirsti Viešpatį, kuris visada randa būdą prabilti į mus. „Abejoju, ar galime vadinti save tikinčiais nešvęsdami sekmadienio, nepriimdami sakramentų“, – kalbėjo kunigas.

 

Pagrindinė homilijos mintis – Dievo gailestingumas. Dažnai sakome, kad Dievas yra geras ir gailestingas. Tačiau Jis negali būti gailestingas tiems, kuriems Jo nereikia. Juk ir mes neatleidžiame, kol mūsų neatsiprašo. Tik tada atleidimas išriša iš siaubingo kaltės jausmo, kai suvoki, jog esi kaltas ir atlieki nuoširdžią atgailą.

Kunigas Audrius pakvietė visus savęs paklausti: „Ar priimu Bažnyčią kaip savo, ar išgyvenu dėl jos, ar man skaudu dėl įvykusių nesklandumų?“

Baigdamas šv. Mišias, kunigas palinkėjo visiems nesipykti (juk tai sugeba ir netikintys!), nes pyktis sukelia dar didesnį pasipiktinimą, todėl  verčiau įsiskaudinę melskimės, kad įžeidėjas, pajutęs kaltę, atsiprašytų. 

Į Gavėnios rekolekcijų pynę gražiai įsiliejo kun. teol. dr. Kęstučio Kėvalo, kuris šeštadienį  8.00 val. aukojo šv. Mišias, mintys. 

 Per homiliją, komentuodamas Evangeliją pagal Joną (Jn 7, 40-53) apie  aukštųjų kunigų ginčus dėl Jėzaus ir kėslus Jį pražudyti, kunigas atkreipė dėmesį, kad tai aktualu iki šių dienų. Bažnyčia šiandien aiškiai puolama, daugelyje šalių krikščionys nuožmiai persekiojami ir net žudomi. Mes nuolat turime stiprinti savo tikėjimą, kad liktume ištikimi Kristaus Bažnyčiai. Kodėl mes esame  krikščionys?

 

 Pagrindinis argumentas – tai Kristaus prisikėlimas. Žmonijos istorija žino daugybė garsių asmenybių, pranašų, bet jie visi mirė, o Jėzus mirė ir prisikėlė. Tai lemiamas veiksnys, kurį švenčiame per kiekvienas šv. Mišias, o ypač pajuntame Velykų laikotarpiu. Į šv. Mišias ateiname sustiprinti savo tikėjimą, pasisemti jėgų ir ištvermės, kad sugebėtume nugalėti pasaulio gundymus, savo asmenines nuodėmes. Mes tikime, kad Dievas visada teiks pagalbą, jei tik to norėsime.  

9.00 val. šv. Mišioms vadovavo rekolekcijų vadovas kun. Audrius Mikitiukas, koncelebravo parapijos vikaras kun. Nerijus Šmerauskas. Šios valandos homilijos pagrindinė tema – žmogaus puikybė, išankstinė nuostata, kuri žlugdo žmogų. Puikybė – tai žiaurus dalykas, kuris stipriai apiplėšia žmogų. Žmogaus puikybė sukuria išankstinę nuostatą, kuri neleidžia klausytis, kad yra kalbama. Kalbantysis gali kalbėti nuostabiais žodžiais, gali perteikti gražių dalykų, bet jei tu esi nusistatęs prieš jį, tai nieko negirdi.

Ateikite į bažnyčią su geromis nuostatomis: ne smerkti, o pasidžiaugti, ne griauti, o kurti, ne ieškoti kaltų, bet melstis už kiekvieną paklydėlį.

 Baigdamas šv. Mišias kunigas dar kartą pabrėžė, kad Bažnyčia nėra įmonė, teikianti tam tikras paslaugas, o ji yra bendruomenė, į kurią esame susibūrę ir kuria turime rūpintis visi drauge, kartu džiaugtis ir liūdėti.

18.00 val. šeštadienio vakaro šv. Mišioms vadovavo rekolekcijų vadovas Audrius Mikitiukas, koncelebravo altarista jub. kun. Vaclovas Aleksandravičius.

 

Pacitavęs ištrauką iš Evangelijos, kur Jėzus sako, jog balsas iš dangaus pasigirdo ne dėl Jo, o dėl žmonių, kunigas kalbėjo, kad į bažnyčią ateina žmonės krikštyti, tuoktis, priimti Sutvirtinimo sakramentą, laidoti, ir visi kažkodėl įsitikinę, kad viso to reikia kunigui. Kunigų pareiga, kad visi žmonės nueitų į Dangų. Aišku, kunigai krikštija, tuokia, teikia sakramentus, todėl šiandien yra tiek daug katalikų. Tik kokie jie? Kodėl einame į bažnyčią ? Turime daug pažįstamų, giminių, kurie tuo stebisi sakydami, kad Dievas yra jų sieloje ir jiems nereikia Bažnyčios  nei tarpininkų. Žmogus nesusimąsto sakydamas, kad yra tikintis, bet Bažnyčios jam nereikia.

Baigdamas šv. Mišias kunigas pakvietė dalytis su tais, kurie mažiau turi. Nuolatinis dalijimasis neleidžia prarasti dėkingumo jausmo. Ne pats davimas teikia pasitenkinimą, bet  to davimo vaisiai.

Sekmadienį, kovo 25 d., 8.00 val., šv. Mišias aukojo rekolekcijų vadovas. Pagrindinė homilijos mintis – Dievo liudijimas, drąsa apmirti, kad duotum vaisius. Jėzaus žodžiai: „Atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių“ (Jn12, 23-24). Ką jie byloja?

Kunigas pasidalijo mintimis, kokį įspūdį jam darė žmonės, kurie eidami pro bažnyčią žemai nusilenkdavo. Taip liudydami savo tikėjimą, jie veikė vaiko širdį . Tad nebijokite liudyti, nors pasaulis ir pasijuoks iš jūsų. Kristus nežadėjo lengvo gyvenimo ir sakė, kad „persekioja mane, persekios ir jus“. Jei lengva sekti Kristų, vadinasi, kažkas negerai su mano tikėjimu ir  reikia susimąstyti, ar iš tiesų esu tikrasis Kristaus sekėjas. Nebijokite apmirti, kad per jus kiti duotų ir jūs patys duotumėte vaisių.

9.30 val. šv. Mišioms vadovavo teol. dr. kun. Kęstutis Kėvalas, koncelebravo altarista jub. Vaclovas Aleksandravičius.

Homiliją sakė rekolekcijų vadovas kun. Audrius Mikitiukas. Pagrindinė homilijos  mintis – sekmadienio šventimo būtinumas. Sekmadienio šventimas – tai mūsų tikėjimo mokykla, kurioje įvairiais būdais mokomės tikėjimo, maldų, amžinojo gyvenimo. Sekmadienio šventimas svarbus ne tik pačiam, bet ir kitiems. Taigi švęsdami sekmadienį bendruomenėje tampame Dievo tauta, patiriame Dievo Malonę, priimame Jėzų į savo širdis, tampame bendruomenės dalimi, ko nepatirsime melsdamiesi vieni, prie radijo imtuvo klausydamiesi šv. Mišių.

11.00 val. Sumos šv. Mišioms vadovavo rekolekcijų vadovas kun. teol. lic. kun. Audrius Mikitiukas.  Pagrindinė homilijos mintis buvo išsiaiškinti ką reiškia Kristaus pasakyti žodžiai: „Kas myli savo gyvybę, ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinam gyvenimui“ (Jn 12,25). Tikėjime iškyla daug klausimų tame tarpe ir ką reiškia branginti gyvenimą, arba nebranginti.

Kunigas pateikė daug kuriozų su žmonių požiūriu į Bažnyčią, tikėjimą.  Svarbiausia yra suvokti savo tapatybę, pripažinti jog esi katalikas. „Aš labai džiaugiuosi, kad gyvenime sutikau daug katalikų, kurie mane sužavėjo ir tapau kunigu. Vargu ar dabar tokių daug surasčiau. Svarbiausioji mūsų pareiga – sužavėti kitus ir tuo padėti jiems trokšti išganymo“ – užbaigė homiliją kunigas.

Po šv. Mišių Pastoracinės tarybos atstovai padėkojo rekolekcijų vadovui kun. A. Mikitiukui už nuoširdumą,  paprastumą perteikiant Dievo žodį, tikėjimo tiesų išaiškinimą ir įteikė gėlių.

12.30 val. šv. Mišioms vadovavo parapijos vikaras  kun. Nerijus Šmerauskas. Homiliją sakė rekolekcijų vadovas. Pagrindinė homilijos tema – tėvų atsakomybė už krikščionišką vaikų auklėjimą.

 

„Tėveliai, tai ką darote šiandien, tai darote ne tik dėl savo vaikų ateities, bet ir dėl savo laimingos senatvės.  Jūs turite džiaugtis už savo vaikus, nes jie melsis už jus. Niekieno maldos nėra tokios veiksmingos, kaip vaikų. Niekada neveidmainiaukite, nesityčiokite iš savo vaikų, jie  nesugadinti melo, klastos veidmainystės. Vaikai  nuoširdžiai priima tikėjimą‚ nepavydėkite jiems pamaldumo“- baigė kunigas.

Tuo tarpu  konferencijų salėje susirinkę žmonės laukė ateinant kun. A.  Mikitiuko artimesniam pabendravimui. Pokalbis vyko apie tikėjimą. Kunigas kalbėjo, jog nėra netikinčių žmonių, yra tik jų nežinojimas. Jie nieko nežino apie Šv. Raštą, apie Jėzų, apie Bažnyčią, vadovaujasi  nuogirdomis. Pavyzdžiui, kai gerai nepažįsti žmogaus ir imi aptarinėti, kaltinti jį,  nebūtais dalykais, taip yra  ir su Bažnyčia.

18.00 val. sekmadienio vakaro  šv.  Mišioms vadovavo vikaras kun. Audrius Martusevičius Pagrindinė homilijos tema, kurią sakė rekolekcijų vadovas kun. Audrius Mikitiukas,  mintys, kurios sustiprina tikinčiųjų tikėjimą Velykų stebuklu.

Visų tikinčiųjų vardu nuoširdžiai dėkojame kun. Audriui Mikitiukui už nuoširdžius, prasmingus, pamokančius pamokslus, gilias mintis, kurios privertė daug ką permąstyti, iš naujo pasitikrinti savo tikėjimą, kitomis akimis pažvelgti į Bažnyčią, šalia esantį žmogų.

Kristaus Prisikėlimo parapijos informacija



Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015