Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai parapijoje (2011-09-04)

Paskelbta: 2011-09-05

 

Rugsėjo 4 d. į Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventorių įriedėjo autobusas, iš kurio pasipylė jau parapijiečiams matyti veidai. Tai Pagėgių šv. Kryžiaus bažnyčios choristai, kurie mūsų parapijoje jau lankosi antrą kartą. Jie atvyko kartu su klebonu kun. Vytautu Gedvainiu dalyvauti Švč. M. Marijos Gimimo atlaiduose.

Šv. Mišių įžangoje kun. V. Gedvainis pasidžiaugė ir padėkojo klebonui mons. V. Grigaravičiui už pakvietimą ir suteiktą galimybę šioje didingoje šventovėje pravesti atlaidus. Tai tarsi įžanga į mūsų tautos didžiuosius Švč. M. Marijos Gimimo atlaidus Šiluvoje.

Homilijoje kun. V. Gedvainis tęsė pradėtą mintį pasakytą įžangoje. Jis kalbėjo: „Kokia didžiulė Bažnyčios išmintis – švęsti šventes, atlaidus. Kas važiuoja į atlaidus, grįžta ne toks, koks buvo – perkeistas, pakylėtas“. Toliau pasidalijo įspūdžiu iš atlaidų Žemaičių Kalvarijoje.

Vėlyvas vakaras... Jauna šeima. Ant vyro rankų vaikelis, kitą už rankos veda mama, o trečias – eina įsikibęs į mamos sijoną. Toks mažytis tikėjimo gumulėlis kopia į kalną nuo vienos koplyčios prie kitos. Ar įmanoma, kad Viešpats jų neišklausytų? Jie visada stovės savo tikėjimo kelyje, atsisukę į Dievo veidą. Tas pats Šiluvoje. Tyloje girdėti tik šiurenimas einančių keliais apie Švč. M. Mariją. Ir vyrai, ir moterys... ir vėl tas pats jaunos šeimos vaizdas.

Ką gali duoti Marija, kai vyksime pas ją? Ar padidins pensiją, pakels atlyginimą, suteiks darbo, nuims ligas ir t.t. ? Kvailystė būtų taip manyti. Pamąstykime, kodėl auginate vaikus, leidžiate bemieges naktis prie lovyčių? Ar jie duoda jums ką nors? Tik senatvėje sulaukiate atpildo: ką atidavėte tą, gaunate iš jų.

Taip ir Jėzus, kai Jis ateis visoje šlovėje antrą kartą, sulauksite ištikimieji atpildo, Jis perves jus per visus sunkumus.
Toliau kunigas pasakojo keletą gražių atsivertimo pavyzdžių ir iškėlė klausimą: „Kas yra tikėjimas?“ Atsakymas aiškus: tikėjimas – tai mumyse apsigyvenusi Dievo malonė. Dėka tikėjimo mes viską galime pakelti. Tikėti – tai nereiškia vien persižegnoti, ateiti į bažnyčią, to nepakanka.

Kristus pasakė: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“ (MT 16,24). Kristus duos kryžių, kai įtikėsi. „Tik meilė padaro žmogų tikinčiu. Jei esi tikintis, tai tapsi keistuoliu, nes gyvensi ne taip kaip diktuoja pasaulis. Tikėjimas duoda visai kitą požiūrį į tikėjimą. Ir šios dienos Evangelija moko: paimk ir pataisyk, paimk ir pabark, įspėk, daug kartų bandyk ir jei nepavyks „tebūnie jis tau kaip pagonis ir muitininkas“ (Mt 18,17). Jėzus duoda daug pavyzdžių, kaip reikia auklėti žmogų. Kai atveda nusidėjėlę moterį užmušti akmenimis, rodos, viskas teisinga, taip reikalauja įstatymas. Tačiau Jėzus švelniai taria: „Eik ir daugiau nenusidėk“ (Jn 8,11). O kaip mes auklėjame savo vaikus? Ir vėl pasakojo pavyzdį apie dukrą, kurią išbarė mama.

Ir kokia nuostabi šios dienos Evangelijos pabaiga: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18,20). Jei šeima eis kartu sekmadieniais į bažnyčią, tai niekas jų negalės išskirti. Paraginkite visus eiti ne po vieną, o kartu stabtelėti šioje šventovėje – Lietuvos širdy ir būtinai kartu vykti į Šiluvą, kad Dievo Motina Marija duotų jėgos ištverti, išstovėti, atsilaikyti prieš šio pasaulio gundymus.

Baigdamas šv. Mišias kunigas palinkėjo maldingai praleisti atlaidus Šiluvoje, ypač melstis už arkivyskupą, kunigus. Dabar sunkus metas Bažnyčiai, ji puolama iš išorės ir iš vidaus. Kažkam labai nepatogu, kad arkivyskupas griežtai pasisako prieš amoralias apraiškas Lietuvoje, kovoja už tikrąją žmogaus laisvę, prieš bet kokią priklausomybę. Kažkam nepatinka, kad štai ši šventovė, Lietuvos širdis, šiandien švyti ir jūs, mieli tikintieji, galite garbinti iš šlovinti Viešpatį gražioje, šviesioje, didingoje bažnyčioje.

Po šv. Mišių vyko Švč. Sakramento garbinimo procesija, o po to mūsų choristai pakvietė Pagėgių choristus į konferencijų salę pabendravimui prie pietų stalo. Žinoma, kur choristai, ten ir dainos, linksmas juokas, šilti prisiminimai.
Mes nesakome „sudie“, sakome iki pasimatymo!

                                                  B.Vasylienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021