Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Vytauto Kašubos horeljefo "Prisikėlęs Kristus" pašventinimas (2011-04-25)

Paskelbta: 2011-04-26

 

Tarsi akimirka prabėgo Didžioji savaitė, jausmingi potyriai Didįjį tridienį, Velyknakčio vigilijos džiaugsmingo „Aleliuja!“ skambesys, Šv. Velykų sekmadienio iškilmingas šventinimas.

Parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius, vikaras kun. Nerijus Šmerauskas, jiems talkinantys kan. prof. Robertas Pukenis, dr. kun. Kęstutis Kėvalas padarė viską, kad tikintieji giliau suprastų Dievo žodį, įsijaustų į tai, kas vyko prieš 2000 metų ir realiai visa tai išgyventų dabartyje.

Antrąją Šv. Velykų dieną, Kristaus Prisikėlimo džiaugsmingą šventimą vainikavo iškilmingos šv. Mišios, kurioms vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, konselebravo vyskupas  Jonas Ivanauskas, prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas, kancleris mons. Adolfas Grušas, dr. kun. Kęstutis Kėvalas, prof. kan. Robertas Pukenis, Šv. Gertrūdos rektorius bažn. t. dr. Vytautas Brilius, parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius.

Šv. Mišių pradžioje klebonui paprašius, arkivyskupas pašventino horeljefą „Prisikėlęs Kristus“.
Homiliją arkivyskupas pradėjo komentuodamas apaštalų elgesį Sekminių dieną.  Jų pasikeitęs elgesys – iš bailių, pasislėpusių tapimas drąsiais, ryžtingais, skelbiančiais Kristaus mokslą, liudija, kad kažkas įvyko nepaprasto.
Tą patį stebime ir šiandien. Nors Bažnyčia susideda iš vieno milijardo katalikų, tačiau ji patiria daug kančios, daug aukų. Jos pažadina vis naujus žmones, kurie kaip pirmieji apaštalai neša Kristaus žinią.

Šiandien ypač sunku, nors atrodo niekas negrasina, nešaudo, nesodina į kalėjimus, tačiau Bažnyčios balsą siekiama nutildyti, pasisakoma už tai, kad tikintieji turi melstis privačiai ir tik bažnyčioje, bet jokiu būdu nedaryti įtakos gyvenimui. Vos Bažnyčia pasisako už Santuokos sakramentą, tvirtą šeimą, prieš abortus ir kt., tuoj jai primetamas politikavimas. Tos negatyvios jėgos nėra stichiškos, tai gerai suplanuotas, organizuotas, finansuojamas judėjimas, siekiant sužlugdyti Bažnyčios kovą už dorą gyvenimą, už gyvybę, prieš mirties kultūrą.

Vienintelė atspirtis blogiui – Tai tikėjimas Kristaus Prisikėlimu. Kas šiandien gali liudyti, kad matė Prisikėlusį Kristų? - tai tikinčiojo dvasinės akys. Vieni sutinka Kristų jaunystėje, kai sielos nedrumsčia jokie skauduliai, kiti – brandžiame amžiuje. Vieni Kristų sutinka Šiluvoje, kiti Lurde ar dar kurioje šventoje vietoje. Reikia būtinai sutikti Kristų, antraip gyvenimo srovė nuneš kaip Cunamis nunešė Japonijos pakrančių miestelius.

Kristus mus drąsina, sakydamas: „Nebijokite!”, nes Jis įveikė blogį ir mirtį. O drąsos reikia visiems: tėvams, kai jų vaikai nukrypsta nuo doros kelio, kunigams, kai pažemintiems reikia daryti sprendimus, visiems, kuriems reikia išstovėti tikėjimo kelyje.

Po šv. Mišių arkivyskupas įteikė parapijos Pastoracinės tarybos nariui Gintautui Paulauskui pop. Jono Pauliaus II paveikslą už nuoširdų, uolų rūpinimąsi horeljefo parvežimu, restauravimu ir įmontavimu. 

                                                    B. Vasylienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015