Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Sekmadienio popietėje – susitikimas su prelatu prof. dr. Vytautu Steponu Vaičiūnu ir teologijos dr. Aušra Eidukaityte (2011-02-13)

Paskelbta: 2011-02-15

Vasario 13 d. 12.00 val. konferencijų salėje vyko susitikimas su prelatu prof. dr. Vytautu Steponu Vaičiūnu ir teologijos dr. Aušra Eidukaityte. Susitikimo tema: "Bažnyčios mokymas apie kataliku dalyvavimą politikoje".

Dr. Aušra Eidukaitytė iškėlė klausimą: „Ar verta dalyvauti katalikui politikoje, rinkimuose?“ Vos tik paliečiamas šis klausimas, tuoj pasigirsta pikti balsai: „Juk Bažnyčia atskirta nuo valstybės. Tai ko ji kišasi į valstybės reikalus?“.
Tokia nuomonė išliko nuo sovietmečio, nes totalitarinėse valstybėse tikėti, - tai nusikaltimas. Prisiminkime, kaip buvo persekiojami kunigai, vyskupai, tikintieji, net tremiami, žudomi. Ir prisiminkime, koks pakilimas buvo, kai atgavome laisvę. Pirmaisiais metais nei vienas renginys, nei viena šventė nepraeidavo be kunigo. O štai dabar, kai įsiviešpatavo normalus, laisvas gyvenimas, vėl nebeaišku kaip elgtis tikinčiajam. Baugu išsakyti savo nuomonę, nes gali būti apšauktas, neva tai kišiesi ne į savo reikalus.

Bažnyčia, tai ne vien kunigai, tai visi tikintieji, tos pačios visuomenės nariai. Mes liaupsiname toleranciją, tačiau kas gali būti tolerantiškesnis nei Bažnyčia, kuri kviečia susitaikinimui, bendrystei, meilei? Ir kodėl gi gali užkirsti kelią katalikui dalyvauti politikoje?

Sovietinėje Konstitucijoje buvo įrašyta, kad Bažnyčia atskirta nuo valstybės, mūsų Konstitucijoje to nėra. Autonomiškumas yra viduje. Ministras negali nurodyti Bažnyčiai, kaip ji turi atlikti liturgiją, o Bažnyčia negali nurodyti, kokią valstybinę politiką turi vykdyti ministras.

Prelegentas Vytautas Steponas Vaičiūnas pradėdamas kalba pasakė, kad Aušra Eidukaitytė yra teologijos mokslo daktarė (iš viso tik trys moterys Lietuvoje turi tokį laipsnį). Būtent todėl ji kalba šiandien apie Lietuvos piliečio laisvą pasirinkimą.
„Kai ėjau į šį susitikimą, pasisakiau kokiu klausimu kalbėsiu, kai kurie mano pažįstami sakė, kad įsijungsiu į propagandą“, - kalbėjo prelatas, - „ne tam atėjau, o tam, kad išdėstyčiau Bažnyčios poziciją“.

Daugelis žmonių dar gyvena sovietmečio mąstymu, kai buvo žiauriai niekinami tikintieji. Ir dabar suskirstymas į hierarchiją: vyskupai, kunigai, tikintieji ir visi kiti tarsi suskaldo visuomenę. Kitaip tariant, jei esi katalikas, tai neturi dalyvauti politiniame gyvenime. Bet gi mes tos pačios visuomenės nariai, esame lygiai tokie patys žmonės, kaip visi, ir turime teisę išsakyti savo nuomonę.

Toliau prelatas smulkiai papasakojo koks yra Bažnyčios mokymas. Lietuvoje nuo 1991 metų yra apaštališkasis nuncijus, tai yra Vatikano ambasadorius, kuris palaiko ryšius su Vatikanu, stebi Katalikų Bažnyčios gyvenimą.
1993 metais, kai lankėsi popiežius Jonas Paulius II, jis atstovavo ne tik Bažnyčią, bet ir Vatikano valstybę.
2000 metais Vilniuje pasirašytos Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto sutartys: dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų; dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityse, dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados.

Apie kiekvieną sutartį prelatas paaiškino smulkiau. Kalbant apie Bažnyčios mokymą, prelatas smulkiai papasakojo ir skaidrėse parodė, kaip klasifikuojamas, kokią reikšmę turi žmogui, visuomenei, valstybei šis mokymas.
Atkreipė dėmesį, kad Bažnyčios mokyme dalyvauja ne tik bažnytiniai hierarchai, bet visi tikintieji, visi piliečiai. Žemiausia mokymo grandis – šeima, toliau darželiai, mokyklos, įvairios kitos ugdymo institucijos. Homilija taip pat moko. Pagaliau, ką išgirstame, perduodame kitiems ir taip tampame Bažnyčios mokytojais. Būtent iš Bažnyčios mokymo išplaukia, kad mes esame ne našlaičiai, o lygiateisiai mūsų visuomenės nariai. Mes gyvename gyvuoju Bažnyčios mokymu ir taip įsijungiame į valstybės politinį gyvenimą.

Toliau vėl kalbėjo dr. A.Eidukaitytė, kuri rekomendavo perskaityti, ypač politikams, dokumentą pavadinimu: „Tikėjimo mokslo kongregacijos doktrininė nota dėl katalikų veiklos ir elgesio politiniame gyvenime kai kurių klausimų (2002m.)
Taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos Vyskupų Konferencija parašo tikintiesiems laišką, kuriame išdėsto savo poziciją. Ji nekantriai laukia šių metų tokio laiško ir pasisakė, kad turi visus ankstesnius ir juos dar kartą atidžiai peržiūrėjo. Siūlo ir kitiems tą patį padaryti.

                                                           Birutė Vasylienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015